Kaip Ženklinti augintinius?

(NEAKTUALUS!)

Nuo šiol visi namuose laikomi katės, šunys ir šeškai privalo būti paženklinti mikroschemomis ir užregistruoti. Tikimasi, kad naujasis registras padės sumažinti beglobių gyvūnų skaičių, surasti pasimetusius augintinius, kovoti su pasiutlige.

Žmonės rūpinasi, ar tos mikroschemos nekenksmingos sveikatai? Ar reikės iš naujo žymėti ir mokėti įsigijus gyvūną? Ką daryti jei mikroschema nustos veikti? Ar reikės iš naujo ženklinti iš užsienio atsivežtą, ten jau pažymėtą gyvūną?

Į klausimus atsako ir su augintinių ženklinimo taisyklėmis supažindina Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyriausioji specialistė Aleksandra Vaicechovska:

“Įsigaliojo gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas ir visi gyvūnai augintiniai – šunys, katės ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschema ir registruojami gyvūnų augintinių registre. Gyvūnai suskirstyti į dvi grupes: vieni, atvesti 2016 metais, kiti - atvesti iki 2015 15 31. Tie, kurie atvesti nuo 2016 01 01, privalo būti ženklinami per keturis mėnesius nuo atvedimo, bet ne vėliau, kaip perduodant kitam savininkui. Tai reiškia, kad jeigu gyvūnas perduodamas dviejų arba trijų mėnesių, jis turi būti ženklinamas mikroschema ir registruojamas gyvūnų augintinių registre ir tik tada jį galima perduoti kitam savininkui.

Gyvūnai augintiniai, kurie atvesti iki 2015 12 31, taip pat yra ženklinti ir neženklinti. Tokių gyvūnų savininkai apsisprendimui ženklinti savo gyvūną turi 15 mėnesių, per tą laiką jie gali sulaukti stabilesnių kainų. Vadinasi, visi iki 2015 12 31 atvestų gyvūnų savininkai turi laiko iki 2017 m. balandžio 1 d.

Paženklinus augintinį būtinai jį reikia įregistruoti. Šie du procesai yra atskirti, kad žmogus galėtų laimėti paslaugos kainos prasme, kadangi veterinarijos paslaugų teikėjai ženklina gyvūnus augintinius, jie gali jums įregistruoti jūsų paženklintą gyvūną, tačiau įregistravimą nemokamai galima atlikti ir Valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos teritoriniuose padaliniuose.

Kai gyvūnas augintinis paženklintas, įregistruotas, tada atsiranda galimybė keisti duomenis. Jeigu keičiasi savininkas, pavyzdžiui - jūs esate veisėjas, jūsų šuo atsivedė šuniukų - privalote įregistruoti juos per 4 mėnesius nuo atvedimo arba prieš perduodant kitam savininkui. Reiškia, juos įregistruojate savo vardu, vėliau perduodami kitam savininkui, užpildote formą, “Dėl gyvūno augintinio savininko pakeitimo”. Tokią formą pasirašo abu savininkai. Naujasis savininkas dėl įregistravimo gali kreiptis į Valstybinės maisto ir veterinarijos teritorinį padalinį arba į veterinarijos paslaugų teikėją, kad duomenys būtų pakeisti. To paties gyvūno augintinio įrašuose prie duomenų atsiras savininko pakeitimo duomenys. Jei norite keisti kitus duomenis, jei augintinis paženklintas ir įregistruotas, tai galite padaryti per Elektroninės valdžios vartus. Prisijungti prie gyvūnų augintinių registro per savo elektroninę bankininkystę ir ten keisti kai kuriuos duomenis. Pavyzdžiui – pasikeitė gyvenamoji vieta, adresas. Jei jūsų augintinis dingo, būtinai privalote pranešti registrui, kad augintinis dingo, ir registre pažymėti dingimo datą. Tai labai svarbu, nes jeigu per 36 mėnesius augintinis neatsiras, jis iš registro bus išregistruotas automatiškai. Per elektroninę bankininkystę pačiam galima atlikti ir išregistravimą. Tai daroma tada, kuomet gyvūnas augintinis nugaišta arba nugaišinamas.

Gyvūnų augintinių registre privalomai registruojami šunys, katės ir šeškai, tačiau gali būti registruojami ir kiti gyvūnai augintiniai. Jie taip pat turi būti ženklinami mikroschema, šunims, katėms ir šeškams mūsų taisyklėse yra numatyta, kad mikroschema įterpiama tarp menčių. Yra nustatyta vieta, iš kurios mikroschema gali mažiausiai migruoti. Jeigu apsisprendėte jau dabar įregistruoti savo augintinį, turite užpildyti prašymą. Prašymas tai registravimo taisyklių pirmas priedas, jis skelbiamas tiek Žemės ūkio ministerijos tinklapyje, tiek Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tinklalapyje, skiltyje Gyvūnų sveikata ir gerovė. Prašymus gali pildyti pats augintinio savininkas, gali užpildyti veterinarijos paslaugų teikėjas. Ten įrašomi savininko duomenys, gyvūno augintinio duomenys taip pat įklijuojamas lipdukas su gyvūnui įterptos mikroschemos numeriu. Dokumentą pasirašo gyvūno augintinio savininkas, pasirašo ženklinimą atlikęs veterinarijos gydytojas ir registravimą atlikęs žmogus. Labai svarbu, kad mikroschema nenustotų veikti, dėl to nustatyti tam tikri standartai, o kiekvienas veterinarijos paslaugų teikėjas turi įsigyti tinkamas mikroschemas, tinkamus skaitytuvus. Paženklinus jis patikrinti, ar mikroschema veikia ir yra nuskaitoma.“

Suregistruoti augintinius bandyta ir sovietų laikais, ir tarpukario Lietuvoje. Gyvūnų mylėtojai vengė tai daryti. Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, kol kas teisingai suskaičiuoti pavyko naminius gyvulius.

“Dar 1999 metais buvo pradėta pirmoji galvijų registracija. Registravom galvijus, jų laikytojus, vėliau buvo avys ožkos, - pasakoja Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius Sigitas Puodžiukas. - Na, tos ožkos buvo išsibarstę ir pakrūmėse, o jas suregistruoti, kad būtų pilnas registras, tai buvo kilę šiokių tokių keblumų.

Įsage esantis numeris, arba barkodas, automatiškai perkeliamas į duomenų bazę ir, tarkim, arba galvijams, arba arkliams išduodant pasus, informacija iškart atsiranda to gyvūno pase. Sekamas gyvūnų judėjimas. Tarkime, jeigu vienas ar kitas gyvulys gyvūnas pereina iš vieno laikytojo pas kitą – ar parduodamas ar dovanojamas, tai tas pajudėjimas yra be jokios abejonės registruojamas centrinėj duomenų bazėj, nes tai yra labai svarbu duomenimis naudojasi įvairios institucijos sakykim ir draudimo kompanijos naudojasi reikalui esant, ir ta pati policija, ir, žodžiu, įvairios institucijos, Veterinarijos tarnyba, tad ta sukaupta informacija naudinga visiems.

Mes, kaip tvarkytojai, turim užtikrinti ir asmens duomenų saugą, todėl su kiekvienu veterinarijos daktaru - ar tai būtų valstybinis, ar tai būtų privatus, mes pasirašom konfidencialumo pasižadėjimą, kad disponuodamas duomenimis apie augintinio savininką ar augintinio laikytoją ir apie patį augintinį, jis niekam duomenų neatskleistų, kad nebūtų toliau tais duomenimis neteisėtai dipsponuojama. Jau turime didžiąją dalį gavę tų pasižadėjimų ir suteikę prisijungimo vardus tiems, kam priklauso šitą darbą daryti.“

Jeigu gyvūnas augintinis su savo savininku atvyko gyventi į Lietuvą, tai per 14 dienų jis turi užsiregistruoti gyvūnų augintinių registre. Ir kiekvienas savininkas taip pat, kai jau atlikta pirminė registracija, gali tikrintis visus augintinio duomenis per elektroninę bankininkystę. Jeigu įvyksta kažkoks nelaimingas atsitikimas ir mikroschema yra sutraiškoma, arba tampa nenuskaitoma, tokiais išimtinais atvejais yra leidžiamas pakartotinis ženklinimas, tačiau visa tai reikia užfiksuoti prie duomenų keitimo ir parašyti naujosios mikroschemos numerį, kad registre būtų visi duomenys. Informacija apie augintinius, kurie bus „čipuoti“ ir auginti užsienyje, ne tik ES šalyse, atvežti į Lietuvą, bus tvarkingai perkelta į duomenų bazę ir kankinti augintinio „perčipuojant“ jį Lietuvoje pripažintais „čipais“ tikrai nereikės.

“Galiu visus nuraminti ir patikinti, kad informacijos įvedimas į centrinę duomenų bazę yra nemokamas, kitaip tariant ar mūsų įmonė, ar Žemės ūkio ministerija, kaip valdytoja, jokiu teisės aktu nėra nustačiusi jokių įkainių, jokios prievolės mokėti už duomenų įvedimą. Aš manau, kad procesas bus kontroliuojamas ir nebus leidžiama piktnaudžiauti. O duomenų įvedimas ar disponavimas ta informacija tikrai yra nemokamas,“ - sako Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro direktorius Sigitas Puodžiukas.