Prancūzų buldogai nekalba prancūziškai

Prancūzų buldogai – nedideli, bet tvirti šunys, žmonėms sukelia įvairias emocijas. Vieniems jie – simpatiški, kitiems – baisūs, o treti tiesiog negali be jų gyventi.

Veisėjai Astai Vaitiekūnienei tai pats gražiausias šuo, šeimos narys, gyvenimo dalis ir džiaugsmas. Šiuo metu ji turi 13 prancūzų buldogų, o augina juos jau 14 metų. Jie – linksmi, labai draugiški, prisitaikantys prie savo šeimininkų, prie jų gyvenimo ritmo. Jeigu šeimininkas mėgsta judėti ir jie judės, jeigu šeimininkas mėgsta ramų gyvenimo būdą – jie ramiai gulės ant sofos. Prancūzų buldogą užtenka išvesti pasivaikščioti du, tris kartus į dieną, na, o savaitgaliais jau galima kažkur išvežti pabėgioti. Pastovaus krūvio nereikia, jiems reikia bendravimo su savo šeimininku. Į svečius šie keturkojai reaguoja džiaugsmingai. Prancūzų buldogas jokiu būdu negali rodyt agresijos žmogui. Tai vienareikšmiškai žmogui draugiška veislė. Jie gali kreivai pažiūrėti į kitą šunį, ar gyvūną, bet žmonėms jie negali būti nedraugiški, – pasakoja Asta.

Kolegei pritaria ir veisėjos Regina Vaitkunskienė, Julija Pučnina, Danutė Gasparavičiūtė. Pirmiausia tai šuo kompanionas, jis negali būti sau atkirai, kitoj patalpoj ar kažkur voljere. Juokais veisėja Regina jį vadina „Glėbiniu šunimi“ – jis turi visada jausti šeimininką, jį matyti, ir dalyvauti visur. Jie labai myli vaikus, bet tuo pačiu yra ir sargūs šunys – jeigu kažkas ateina svetimas, su nepasitikėjimu pasižiūri, reaguoja pakankamai atsargiai ir visada įspėja, kad yra kažkas už tvoros, pasakoja veisėja.

Prancūzų buldogų veislės istorija prasideda 1880 metais. Anglijoje tuomet buvo uždraustos bulių, šunų, kitų laukinių gyvūnų kovos, o žmonės pradėjo svajoti apie mažesnius šunelius. Prancūzų buldogų selekcijos, veislės išvedimo knygos nebuvo rašomos, todėl tik spėjama, kad jų protėvių kūrime dalyvavo Bordo dogai, bulmastifai, anglų buldogai ir terjerai. Dar pasakojama apie senuosius alanus, molosus - seną veislę, kuri galvos forma panašiausia į dabartinių prancūzų buldogų galvos formą. Labai ilgai selekcijos metu buvo stengiamasi, kad prancūzų buldogų ausytės būtų visai stačios. Galiausiai, 1906 metais pirmą kartą šunų parodoje parodyti tokie šunys, kokius mes matome šiandien.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

DR. JAKOV ŠENGAUT, KLINIKOS VADOVAS

Prancūzų buldogai yra nuostabūs pacientai, visą laiką linksmi, visą laiką energingi, aišku, kartais ir jie turi problemų. Vis dėlto tai veislė, patyrusi daug selekcijos, o ji buvo buvo nukreipta į trumpesnį šuns kūno kūrimą. Sutrumpėjo stuburas, krūtinės ląsta. Atsirado tam tikras patologinis slankstelis. Mes šią ydą fiksuojam daugeliui prancūzų buldogų. Sutrumpėjo ir šunelio ryklės ilgis, todėl jie, kartais, bet toli gražu ne visada, turi kvėpavimo problemų. Na, tikriausiai pastebėjote, kartais jie knarkia.

Kai kurie šunys, dievo apdovanoti minkštu, tikrai per ilgu gomuriu, vasarą kenčia dėl oro nepakankamumo, ir dusimo priepuolių. Tokiems šunims, siekiant palengvinti šį diskomfortą reikia taikyti operacinį gydymą. Trumpinamas minkštas gomurys, tarp kito, tai tokia pati operacija atliekama ir knarkiantiems vyrams, ir taip palengvinamas kvėpavimas. Kartais dar atliekama šnervių plastika, t.y. padidinamos mažos nosytės šnervės. Tai nėra sudėtinga operacija, bet šuns gyvenimo kokybė padidėja ženkliai. Taip pat, kaip žmonems – šuneliams su amžium atsiranda daugiau riebalų, jie spaudžia. Prancūzų buldogai kartais gali būti alergiški. Ir tai nėra problema, šiais laikais lengva išsiaiškinti, kokia alergijos priežastis, ir kokie turi būti problemos sprendimai. Dažniausiai tai būna maistinės alergijos atvejai. Dabar tokia pašarų įvairovė, kad tikrai nesunkiai galima parinkti pašarą, kuris neturės tų netinkamų alerginių elementų.

Prancūzų buldogams dažnai tiriame akis, kelio girnelės problemas, tačiau norėčiau pabrėžti, kad Lietuvoje tokia problema taip, kaip ji aktuali, sakykim, Jorkšyro veislės šunim – tikrai neaktuali. Dabar taikomos labai įvairios prevencinės programos. Ir kuomet žmogus perka šunį, su dokumentais, šis veisiamas jau pagal LKD taisykles, tuomet taikomos prevencinės programos, o šunys, turintys labai daug patologinių slankstelių, jau nėra veisiami. Tokiu būdu, perkant šunį su dokumentais, nuo tokių pataloginių ligų apsisaugome papildomai. Dabar veisėjai atsakingai pradeda žiūrėti į šunų veisimo verslą. Atliekama gausybė tyrimų, todėl taip, kaip dabar pagal sveikatos būklę atrenkami šunys veisimui, galiu pasakyti, kad mūsų prancūzai yra sveiki, ir tampa dar sveikesni, – užtikrina veterinarijos gydytojas Jakov Šengaut.

Tuos šunis, kuriems nustatytos paveldimos sveikatos bėdos, veisti oficialiai draudžiama. Štai taip atsiranda neva „veisliniai šuniukai be dokumentų“. Suprantama, jie kainuos pigiau, tik įsigiję tokį ligų maišelį išlaidų sveikatos priežiūrai tikėtina, turėsite daugiau. Kai kurie šunys, tiek veisliniai, tiek ir be dokumentų gali turėti kvėpavimo sutrikimų.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Prancūzų buldogai šiandien populiarūs visur. Dabar šita veislė išgyvena savo populiarumo piką, ir todėl veislės kokybė iš tikrųjų kenčia. Dar yra žmonių, kurie juos veisia tiesiog dėl mados, dėl populiarumo, nesigilindami, kas tai per veislė, ką su ja reikia daryti, į kokius aspektus reikia kreipti dėmesį, – sako prancūzų buldogų veisėja Asta Vaitiekūnienė. Prancūzų buldogai iš tiesų, tunka. Kąsnelių, be abejo, kaulyja, kaip ir visi šunys, labai prašinėja. Jie gaudo žmogaus emocijas, jie be galo ematiški šunys, ir kitą kartą atrodo, sėdi, net nežiūri, nieko nedarai, o vis tiek pagauna tą tavo šypsnį akies krašteliu, ir išsikaulyja. Subalansavus mitybą, jie gali ir lėtesnį gyvenimo būdą, gyventi ir netukti, – pasakoja veisėja.

Subrendę patinai stengiasi dominuoti ir paprastai mėgsta parodyt savo dominavimą netgi ir prieš daug didesnės veislės šunį. Kartais jie visai nenori bendrauti su kitų veislių atstovais. Tačiau dauguma parodinių šunų – elgiasi tiesiog nepriekaištingai. Elinos Borisovos prancūzų buldogai filmavosi televizijos seriale „Šuniškos istorijos“, o Reginos Vaitkunskienės augintinis – tikrame prancūziškame filme.

Kartą prancūzai kūrė filmą apie rašytoją Sidonie-Gabrielle Colette. Lietuvoje buvo ieškomi prancūzų buldogai, nes Gabrielė Sidoni turėjo vienus iš pirmųjų prancūzų buldogų. Mano prancūzų buldogas, jiems labai patiko, ir nors pagal scenarijų Gabrielės gyvenime turėjo būti trys ar net keturi šunys, režisierei taip patiko mano šuo, kad ji atsisakė visų kitų, ir viso filmavimo metu jis dalyvavo vienintelis. Šuo iš tikrųjų buvo labai bendraujantis, parodinis, šeimyninis šuo. Visos scenos – kambariuose, dvaruose, visur kur dalyvavome jam labai tiko ir tiesiog labai natūraliai viskas gaudavosi, – pasakoja prancūzų buldogų veisėja Regina Vaitkunskienė.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Trumpo kailio šunims, kaip ir kitiems keturkojams, priežiūros vis tik reikia. Nors prancūzų buldogas neturi poplaukio, bet kailio šėrimasis yra. Nebūtinai sezoninis, kaip sako – neva, rudenį, pavasarį... Tiesiog būna, kad kailiukas turi išsišerti. Tuo tikslu šunį kelias savaites reikia prašukuoti. Šuo trumpaplaukis – labai lengvai maudomas, priežiūra minimali. Akytes, raukšleles, raukšleles ant snukučio reikia pasižiūrėti, kartą ar du kartus per savaitę reikia prašluostyti. Sveikos, švarios ausys valomos kartą per mėnesį. Karšta vasara – sudėtingesnis metas. Dienos metu stengiamės nevedžioti. Tai geriau daryti anksti ryte ar vakare, – pataria veisėja Asta Vaitiekūnienė.

DR. Jakov Šengaut sako, kad mes visi blogai reaguojam į karštį, jeigu jis per didelis. Kuomet siauresni kvėpavimo takai, o mes žinom, kad šuo neturi prakaito liaukų, pavyzdžiui, mes prakaituojam ir taip reguliuojam savo kūno temperatūrą, o šuo savo kūno temperatūrą reguliuoja kvėpavimo intensyvumu. Ir, aišku, jeigu tie kvėpavimo takai yra siauresni ir šuo jaudinasi, tuomet jis tiesiog nespėja kvėpuoti. Karštą vasaros dieną reikėtų pagalvot apie tai, kad ne tik žmogui, bet šuniui reikia pavėsio, vandens ir tuomet viskas bus gerai, – sako gydytojas.

Beveik visada gerai nusiteikę prancūzų buldogai – mėgsta žaidimus. Kartą vaikai žaidė krepšinio kamuoliu. Šuo sureagavo ir pradėjo vaikytis. Supratom, kad tai yra tas žaisliukas, su kuriuo jinai labai noriai žaidžia, – pasakoja veisėja Danutė Gasparavičiūtė. – Anksčiau pirkome futbolo kamuolius – tai prakando gal penketą ar šešetą... Labai mėgsta žaisti futbolą. Paskutinį kartą nupirkome plastikinį kamuolį ir su šituo dabar puikiausiai žaidžia. Atrodo, kad tiesiog daugiau nieko nereikia.

Vieni prancūzų buldogai užauga ramesni, kiti krečia išdaigas iki gilios senatvės. Gyvena tokie šunys vidutiniškai apie dešimt metų.