Afrikinis keturpirštis ežys nekenčia tabako kvapo

Afrikiniai keturpirščiai ežiukai tik neseniai tapo naminiais gyvūnais, dėl to juos rankiniais nepavadinsi. Užsienio veislynuose veisimui stengiamasi atrinkti prieraišesnius, meilesnius gyvūnus. Jau būna individų, kurie reaguoja į savo vardą. Bet net tokie ežiai – tai ne šunys ar katės. Jie neatbėgs jūsų pasitikti prie durų, vargu ar vykdys klusnumo komandas, ir be to, tai prieblandos gyvūnai, tai reiškia, kad dieną jie ilsisi, o aktyvesni ir linkę į žaidimus tik vakare, naktį ar anksti ryte. Tai patinka toli gražu ne kiekvienam ežio mylėtojui.

Dienos metu, nors ir nemiega, toks augintinis linkęs būti vienas savo narvelyje. Afrikinis ežiukas yra teritorinis gyvūnas, dėl to patariama juos laikyti po vieną, o ne drauge. Net patinėlį reikia atskirti nuo patelės. Ežiukai yra vienišiai.

Narvelio ežiukui reikia ilgesnio, bet nedidelio aukščio, kad užsikabarojęs iki lubų nesusižalotų krisdamas. Ant narvo dugno patariama patiesti flanelės, velveto ar panašaus audinio, kurio kraštai nebrigztų - kad ežiukas neprisirytų medžiagos atplaišų. Paklotas ežiukui teikia šilumą, suteikia saugumo jausmą. Namelis yra būtinas, jame ežiukas snaudžia. Kraikui visiškai netinka pjuvenos – jos gali sužaloti gyvūno akis. Bene tinkamiausias kraikas – specialios granulės.

Šūkis „Sportas – sveikata!” ypač tinka ežiukams, mat nepakankamai judantys ežiai, laikomi namuose, linkę tukti. Bėgimo ratelis - tiesiog būtinas. Svarbu, kad jis būtų ne su virbais, nes tarp jų įkišęs kojytę, ežys gali ją išsinarinti ar net susilaužyti. Įdomu tai, kad kai kurie ežiai taip pamėgsta savo bėgimo ratelį, kad tokiam gyvūnui pabėgus iš narvo – laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja prityręs augintojas - tiesiog kambario viduryje pastato bėgimo ratą ir gyvūnas pats į jį įsilipa pasimankštinti.

Aplinkos temperatūra afrikiniams ežiukams – labai svarbi. Ji neturėtų nukristi žemiau 21 laipsnio Celsijaus. Vėsesnėje aplinkoje tokie augintiniai gali įmigti žiemos miegu. Gamtoje afrikiniai keturpirščiai ežiai miega žiemos miegu, bet namų sąlygomis yra labai sunku juos iš to miego prikelti. Labai svarbu, jeigu jūsų augintinis įminga, pažadinti jį per pirmas 72 valandas, nes vėliau gali ir nebepabusti, pataria veterinarijos gydytojai. Optimali aplinkos temperatūra yra 22-27 laipsniai.

Tam, kad tokie naminiai ežiukai augtų sveiki, juos reikia tinkamai maitinti. Plačiai paplitęs mitas, kad ežiams reikia pieno, pridaro žalos. Nuo pieno ežiams pučia vidurius, prasideda pilvo diegliai, viduriavimas. Afrikiniai keturpirščiai ežiukai yra vabzdžiaėdžiai. Jei juos nusprendėte maitinti natūraliu maistu – tai zoofobusai, milčiai, miltkirmėlės, svirpliai. Ežiukamas negalima duoti žalios vištienos. Jei norit duoti vištienos, ją būtina nuplikyti verdančiu vandeniu, o visų geriausia yra virta. Virti būtina ir kiaušinius. Tai atsargumo priemonė, norint apsaugoti gyvūną nuo salmoneliozės bakterijų. Jeigu norite pirkti ėdalą zooprekių parduotuvėje - vet. gydytojai pataria rinktis skirtą sterilizuotoms katėms. Taip palaikysite optimalų ežio svorį. Ėdalą ir geriamą vandenį geriausia patiekti sunkiuose keraminiuose indeliuose, kurių ežiukai neapverstų. Vandeniui tinka ir specialios gertuvės.

Ežiukus reikia dehelmetizuoti, t. y. duoti preparatų nuo kirmelių. Veterinarijos gydytojai pataria tai atlikti bent kartą per metus. Skiepyti ežiukų kol kas nereikia.

Tarptautinės ežiukų augintojų asociacijos ekspertai tvirtina, kad jeigu mažą ežiuką pratinsite prie rankų kasdien po kelis kartus, tikėtina, kad jis taps jaukesnis. Svarbu tokius augintinius supažindinti su jūsų kvapu, ir prie jo pripratinti. Bet nepaisant jūsų pastangų dygliuotųjų padarėlių būna kuo įvairiausių – ir mielų, ir pikčiurnų, ir drąsių, smalsių ir labai baikščių.

Kai kuriose užsienio šalyse naminiai ežiukai auginami veislynuose, kurie registruoja visus mažylius, šie gauna kilmės dokumentus, dalyvauja parodose. Lietuvoje Afrikos keturpirštį ežiuką taip pat galite įsigyti iš veisėjų entuziastų, tik vargu ar galite tikėtis gauti oficialią kilmės kortelę.

Labai svarbu, kaip ežiukas prižiūrėtas nuo gimimo. Jeigu jį išveisė žmonės, neskiriantys mažyliams dėmesio, nepratinantys prie rankų, tokius augintinius pripratinti prie žmogaus draugijos gali būti itin sudėtinga. Jie gali būti baikštūs, draskytis ir kandžiotis.

Afrikiniams keturpirščiams ežiams reikia karpyti nagučius. Dažniausiai nagai pradeda peraugti senatvėje. Kol jie jauni, kol aktyvūs, kol jie juda, problemų nagučiai nesukelia. Bet tokiam gyvūnui senstant jis juda mažiau, ir nagai perauga. Nukarpyti juos įgudus nesunku, bet vis vien tenka saugotis spyglių - ežiukas susisuka į kamuoliuką, tada nagučius pasiekti sunku.

Prieš įsigydami ežį būtinai pasistenkite jį apžiūrėti, gyvūnas turi būti guvus, domėtis aplinka. Paprašykite, kad pardavėjas leistų palaikyti ant rankų. Palaikę ir apžiūrėję ežį vieni žmonės dar labiau susižavi, kitiems praeina noras auginti, o treti gali pastebėti, kad yra alergiški tokiam gyvūnui.

Beje, kai kurie ežių veisėjai tvirtina, kad tokie gyvūnai nemėgsta tabako kvapo, tad jeigu rūkote, geriau rankų ežiui prie nosies nekišti, mat gali krimstelėti.

Reiktų saugotis ir jų spygliukų, kuriuos išskleisti gali jums visiškai to nesitikint. Beje, savo spyglius ežiukai meta, tad galite jų rasti ant kilimo, savo batuose, šlepetėse, patalynėje, ir kitose netikėtose vietose.

Afrikinis keturpirštis ežys nėra ilgaamžis gyvūnas. Gamtoje gyvena tik iki 3-4 metų, o namų sąlygomis daugiausia yra išgyvenęs 9 metus.

Taigi, ežiukai labiau tinka tiems, kam daugiau patinka stebėti gyvūną, nei nešiotis jį ant rankų, ir tikrai - ne vaikams. Be to, žinoma, tai geresnis bičiulis tiems, kam patinka naktinėti.