PUIKIEJI MĖŠLAVABALIAI

Dailūs vabalai, priklausantys įvairiaėdžių vabalų šeimai, paplitę įvairiose pasaulio šalyse, taip pat dažnai aptinkami ir mūsų gamtoje.

musugyvunai.lt

Pasak entomologo Romo Ferencos, Lietuvoje yra kelios dešimtys mėšlavabalių rūšių. Gamtoje žmonės dažniausiai mato vienus labiausiai paplitusių, gana stambius vabalus – miškinius mėšlavabalius. Jie ovalo formos, apie 1,5 cm dydžio, tamsių spalvų, dažniausiai tamsiai mėlyni. Neretai galima išvysti ir truputį ryškesnių spalvų, kiek egzotišką, blizgų vabalą – tai žvilgantysis mėšlavabalis.

musugyvunai.lt

Nors dažniausiai mėšlavabaliai aptinkami miškuose, jų galima pamatyti ir urbanizuotoje aplinkoje, prie sodybų, ypač – kur žmonės laiko gyvulius, kur yra komposto, mėšlo krūvų.

musugyvunai.lt

Tokie vabalai minta pūvančiais augalais, grybais, ir, galima sakyti, yra miško sanitarai. Jie yra vieni iš organinės medžiagos skaidytojų, minta irstančia organika. Jiems tinka ir kompostas, ir įvairių gyvūnų ekskrementai, netgi dvėseliena, visa, kas gamtoje pūna, yra. Mėšlavabaliai pagelbsti tą procesą paspartindami, suskaidydami tą irstančią medžiagą.

musugyvunai.lt

Daumuma mėšlavabalių rūpinasi palikuonimis. Jie rausia gilius urvelius, į kuriuos priridena arklių, karvių mėšlo.

„Dažniausiai stambieji mėšlavabaliai kasa urvelius po ekskrementais, po mėšlo krūva, po būtent tuo substratu, kuriuo minta, - pasakoja R. Ferenca. - Patelė deda kiaušinėlius į mėšlą, į irstančią organiką. Suvolioja tokius kamuoliukus, kuriuos po to užkasa. Žemėje vystosi tos lervos, kurios iš karto turi ir maisto, ir apsaugotos nuo potencialių priešų."

musugyvunai.lt

Mėšlavabaliai – labai stiprūs, jų itin tvirtos priekinės kojos. Blauzdų forma primena kastuvėlius, kojos pritaikytos rausti žemę. „Daugeliui žinomas šiltųjų kraštų vabalas skarabėjus, dar vadinamas šventuoju, yra labai stambus, jo suridenami mėšlo rutuliai yra gan dideli, - pasakoja entomologas R. Ferenca. - Mūsiškiai mėšlavabaliai gerokai kuklesni, ir dydžiu, ir ridenamais rutuliais, bet gyvenimo būdas yra panašus, praktiškai visų mėšlavabalių – tai yra slaptas toks, jie kažkur po žeme, vystosi, žiemoja lervos stadijoj, ir pavasarį išsirita.“

musugyvunai.lt

Švedų mokslininkai, tyrinėję mėšlavabalius skarabėjus, nustatė įdomių faktų – minėti vabalai rutulius ridena tiesia trajektorija. Jeigu nuklysta – užsilipa ant rutulio pasisukioja, pasidairo ir vėl keliauja tiesiai ten, kur ir planavo. Beje, mėšlavabaliai oficialiai yra stipriausi pasaulyje vabzdžiai, sugebantys patempti 1141 kartų didesnį svorį, nei jų kūno masė.

musugyvunai.lt

Kai kuriems mėšlavabaliams Lietuvoje gyvenimo sąlygos pasikeitė, panašu, negrįžtamai. Vieni tokių – smailiaragiai mėšlavabaliai. Vabalas yra apie 17-18 mm dydžio, pakankamai stambus, tamsių spalvų. Patino galvą puošia rago formos išauga, nukreipta į viršų – lyg raganosio ragas, o patelė – kaip paprastas mėšlavabalis, ovalo formos, neišsiskirianti. „Kažkada, prieš maždaug 20 m. gana įprastas vabalas buvo vidurio Lietuvoje, Pietų Lietuvoje, ir pasikeitus ūkininkavimui, pasitraukus senesnei kartai, nebelikus karvių, arklių, ganomų, kaip seniau, nebeliko tam vabalui, kur gyvent, ir sunkiau jį pamatyti kažkur atsitiktinai,“ - pasakoja Lietuvos entomologų draugijos prezidentas dr. Andrius Petrašiūnas. 2020 m. paskelbti smailiargio mėšlavabalio metais. Pamačius tokį vabalą specialistai pataria jį nufotografuoti, ir nurodžius koordinates, kur aptikote, duomenis nusiųsti Lietuvos entomologų draugijai arba Kauno T. Ivanausko zoologijos muziejaus entomologams.

musugyvunai.lt

nuotraukų galerija.