Varnos - sumaniausi paukščiai

Monrealio McGill universitete analizuojant apie du tūkstančius neįprastos paukščių elgsenos atvejų, buvo pripažinta, kad tarp paukščių aukščiausią intelekto koeficientą turi varniniai paukščiai. Skirtingai negu daugelis kitų gyvūnų, varnos neturi paniško bailumo jausmo ir geba atsargiai įvertinti aplinkybes. Jos stebi. Jos kuo puikiausiai atskiria žmogų, kuris nešasi paprastą pagalį, nuo to, kurio rankose šautuvas. Tai ir lemia jų elgesį - arba sau ramiai tupi ir stebi, arba nuskrenda. Ar galima varną prisijaukinti?

"Pats gudriausias iš visų skraidančių gyvūnų tikriausiai kranklys. Šie paukščiai gudrūs, kaip sakydavo indėnai – jie net iki trijų suskaičiuoja. Varniniai paukščiai labai atsargūs, jie skraidys, pikiruos, maskuokis kaip nori, jie vis tiek, na, gal net kokį šeštą jausmą turi – vis tiek žmogų jaučia," - šypsosi gamtos fotografas Jonas Bilinskas.

"Nors šiaip įstatymai ir draudžia iš natūralios gamtos aplinkos „išimti“ jos gyventojus, ne kartą teko girdėti pasakojimų apie prijaukintus varnus. Galima prisijaukinti dar jauną kranklį, vėliau jie įgauna išminties ir vis tiek gyvena savarankiškai,"- pasakoja gamtininkas.

"Dzūkijoje buvo toks atvejis, kuomet žmogus prisijaukino kranklį ir netgi išmokė jį kalbėti – “Kranklelis nori mėsos“. Kartą paukštis nuskrido į gretimą kaimą. Ten moteris ėjo vandens prie šulinio. Paukštis nutūpė jai ant peties ir prabilo – “kranklelis nori mėsos”… Močiutė persigando, pagalvojo, kad užpuolė pikta dvasia ir naščiais plepantį paukštį užmušė."

"Kitas draugas irgi prisijaukino kranklį. Grįžta iš darbo, į marškinių kišenėlę vis įsideda mėsos gabaliuką. Paukštis jam ant peties atsitūpia, tą mėsos gabalėlį pasiima. Tik vieną kartą kažkaip žmogus mėsos neturėjo, tai tas kranklys jo vairuotojo pažymėjimą iš kišenėlės pagrobė ir nuskrido sau," - prisimena fotografas.

Ornitologas Gediminas Petkus pasakoja, kad varniniai paukščiai turi ypatingai stiprų instinktą prižiūrėti savo jauniklius. Tačiau jeigu nutinka nelaimė ir sužeistas paukštis ar jo jauniklis atsiduria žmonių rankose, varnos savo gebėjimais stebina mokslininkus. Pastebėta, kad varnos auginamos namuose ar laikomos laboratorinėse sąlygose sugeba atlikti begalę įvairiausių užduočių. Nelaisvėje varnos labai greitai tobulėja.

Graikijoje pastebėta, kad varna norinti praskelti riešutą, tiesiog meta jį iš aukštai, riešutas nukrenta kelio, jeigu neskyla, tuomet palaukia automobilio, automobilis sutraiško riešutą, o varnos puikiausiai sulesa jį išsilukštentą. Japonijoje panašų veiksmą varnos atliko pasinaudodamos šviesoforu. Laidos „Mūsų gyvūnai" filmavimo grupei pavyko užfiksuoti vaizdelį, kuomet varna naudojasi automobiliu ir lesa prilipusius vabzdžius tiesiog nuo automobilio kapoto.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Žmonės dažnai skundžiasi, kad varnos netgi puola žmones... Reikėtų žinoti, kad tai nutinka vasaros pradžioje, kuomet iš kiaušinių išsirita varniukai, kurie dar nemokėdami skristi nustriksi ant žemės, o varnos juos labai saugo. Todėl gali ir žmogui kliūti, bet jos tik stengiasi apsaugoti jauniklius ir nuvyti visus keliančius grėsmę.

Kalbėjo nenaudėlis Dočys, Kristijono Donelaičio „Metuose“ apdainuotas.

Ne tik Kinijoje ir Lietuvoje kartais būdavo skelbiami „varnų karai“, neva jos grobė naminių paukščių kiaušinius, užkapodavo smulkius gyvūnus. Mažojoje Lietuvoje, kur trūko galvijų, varnos buvo gaudomos maistui. Tuo vertėsi profesionalūs varnų gaudytojai „krajebieteriai“. Visi turėjo padalintus medžioklės plotus, gaudė sparnuočius tinklais. Įdomi detalė – svetimuose plotuose medžiojusį, ar kitaip nusikaltusį kolegą, bausdavo paprastai – jo teritorijoje palašindavo žibalo. Varnos ten daugiau jau niekuomet nenutūpdavo.

Yra manančių, kad varnų katastrofiškai daugėja, o gyvena jos gerokai ilgiau nei žmogus. Ar netapsime varnų karalyste?

"Lietuvoje sutinkamos devynios varninių paukščių šeimos rūšys. Dažniausiai miestuose ir gyvenvietėse matomos, pilkosios varnos, kuosos, rečiau kėkštai, juodi kaip anglis kovai, krankliai. Šie paukščiai taip prisitaikė prie žmonių, kad matome juos nuolat. Negalime teigti, kad varnų drastiškai daugėja. Kalbos, kad krankliai, varnos gyvena 100 metų taip pat šiek tiek perdėtos. Tiek ilgai tikrai negyvena. Kai kuriais šaltiniai teigia, kad jos gyvena iki 40, kiti nurodo apie 20 metų. Sunku tiksliai pasakyti kiek, bet 100 metų tikrai negyvena, prie toprisideda ir mistifikuotos legendos apie varnus," – sako ornitologas Gediminas Petkus.

Daug kam teko girdėti posakį - „Kol varnai gyvi, britų monarchijai nieko neatsitiks“ Tauerio varnų istorija siejama su XVII amžiumi, kai Londone jie buvo labiausiai paplitę paukščiai. 1667 metais sostinėje įvyko labai didelis gaisras, sunaikinęs didesniąją miesto dalį. Varnai paliko Londoną, o kai sugrįžo, pasirodė, kad jų ankstesni lizdai yra išlikę tik Taueryje. Agresyvūs paukščiai tiesiog šturmavo pilį, puldavo žmones ir įnirtingai kovojo vienas su kitu. Varnų karai baigėsi tuo, kad valdžia nusprendė sunaikinti paukščius. Tuo laiku karalius Karlas II iš Stiuartų dinastijos neseniai buvo iš naujo pasodintas į sostą. Kažkas iš dvariškių jam priminė legendą, skelbiančią, kad, jeigu visi varnai paliks Tauerį, britų monarchija žlugs, o pats Taueris virs pelenais. Gal Karlas II buvo prietaringas žmogus, gal jo paties padėtis atrodė netvirta (juk jo tėvą nužudė O. Kromvelis), bet jis įsakė visiems laikams Taueryje palikti šešis varnus – tarsi monarchijos saugumo simbolį. Ir šiandien Taueryje gyvena 7 ar 8 varnai, iš kurių 6 „reprezentaciniai“, o 1 ar 2 - „atsarginiai“. Karalienės įsakymu paukščius prižiūri specialiai paskirtas prižiūrėtojas, (angl. Ravenmaster) ir keli jo padėjėjai, o iš valstybės iždo kiekvienam sparnuočiui išlaikyti per mėnesį skiriama apie šimtą svarų.