Sibiro katės - mūsų kačių proteviai

Sibiro katės susiformavo gamtoje natūralios atrankos būdu. Pirmą kartą jos paminėtos Harisono Vyro knygoje, kurioje yra duomenų apie pirmąsias kačių parodas, rengtas Anglijoje 1871 metais. Kol veislė pripažinta oficialiai – teko palūkėti.

Sibiro katės skirstomos į Sibiro ir Sibiro Nevos maskaradines. Skiriasi jos spalva. Tradicinių spalvų Sibiro katės vadinamos Sibiro, o tos katės, kurios turi Siamo kačių spalvinimą – Nevos maskaradinėmis.

Sibiro katės būna įvairių spalvų: dvispalvės, įvairių derinių trispalvės. Išimtis – šokolado ir cinamono spalvos. Tokių spalvų veislinių Sibiro kačių būti negali.

„Šita veislė yra susiformavusi natūraliai Rusijos platybėse, Sibiro šiauriniame regione. Jos paplitusios nuo Tolimųjų Rytų iki Baltijos jūros. Kitaip tariant, jos yra ir lietuviškos katės“, – pasakoja Rasa ČERNIAUSKIENĖ, Sibiro kačių veisėja.

„Kadangi šios katės buvo paplitusios visoj buvusioje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Tai katės, kurios yra mūsų kieme, yra ilgaplaukės, didelės, gražios, galima ramiai sakyti, kad jos turi Sibiro kačių kraujo.“

Sibiro katės - vienos didžiausių naminių kačių. Akys didelės, akių kampučiai lengvai nusvirę – tai ypatingas veislės bruožas. Jos yra atletiškos, mat galinės letenos yra ilgesnės.

„Pirmas įspūdis pamačius Sibiro katiną, kad jis toks yra stambus, ir grėsmingo veido, nors iš tikrųjų širdis yra visiškai „barchatinė,“ – tvirtina Rasa ČERNIAUSKIENĖ.

Sibiro katės – aktyvios, ir dažniausiai mielai dalyvauja kasdieninėje žmogaus veikloje.

„Mėgsta žaisti, mėgsta dūkti, bet nemėgsta sėdėti žmogui ant rankų. Dažiausiai jos bus šalia, eis iš paskos, žiūrės, ką tu veiki, ar teisingai dantis valaisi, ar moki salotas supjaustyti, ar dar kažką gerai darai, bet jeigu paimsi ant rankų, ir bandysi nešiotis – tai kažkiek laiko jos tveria, bet paskui tiesiog išslysta iš rankų ir nueina. Vėliau apsisuka, ir atsigula šalia tavęs, ne ant kelių, bet šalia tavęs,“ – pasakoja Sibiro kačių veisėja ir augintoja.

Nors dažniausiai Sibiro katės mėgsta žaisti, būna ir tokių, kurios tik išdidžiai stebi šeimininko mostus žaidimo šluotele. Su kitais gyvūnais šios veislės katės dažniausiai sutaria gerai. Rasos namuose katės karaliauja.

„Mes turim du šunis, ir, kai atvažiavo pirmas katinas į namus, jis labai greitai „paaiškino“ šunims, kur yra jų vieta. Vienas šuo labai yra draugiškas, o kitas nelabai nori draugauti. Maždaug metras yra jo atstumas, ir jeigu katinai prisiartina, tai šuo nueina – ne katinas nueina, bet nueina šuo,“ – pasakoja R. ČERNIAUSKIENĖ

Rasos katės domisi ir akvariumo žuvytėmis - prieina prie akvariumo, prideda leteną prie stiklo, o žuvytė priplaukia, tarytum, prisiliečia. Taip žaidžia tiek vyresni, tiek ir jaunesni kačiukai. Pastarieji gali stebėti plaukiojančias žuvis itin ilgai.

Dėl daugelį metų trukusios natūralios atrankos tai sveika kačių veislė.

„Kadangi tai yra praktiškai natūralios katės, išveistos gamtoj, žmogus dar nespėjo labai daug prisidėti prie viso to veisimo, tai jos pakankamai yra sveikos katės,“ - pasakoja veterinarijos gydytoja Indrė KIEVIŠAITĖ.

- Genetiškai paveldimos ligos gana retos, bet viena iš ligų, kuriomis serga ir Sibiro katės - hipertorifinė kardiomiopatija. Tai širdies liga, kuri tokioms katėms pasireiškia gana vėlai, t.y. simptomai išryškėja 4-7 gyvenimo metais. Atliekant tyrimus galima tai nustatyti ir ankstyvame amžiuje. Jeigu girdimi ūžesiai –jau galima įtarti, kad tai būsimos ligos pradžia.“

Sibiro kačių kailis – tikra puošmena. Jis susiformavo laukinėje gamtoje, kur tokioms katėms tekdavo išgyventi Sibiro speigus. Jeigu jūs namuose mėgstate nepriekaištingą švarą – arba rinkitės kitą veislę, arba nusiteikite kasdien šukuoti tokią gražuolę. Ypač daug plaukų rudenį, kai katės keičia kailį į žieminį, ir pavasarį, kai ruošiasi vasarai.

Sibiro katės tinka alergiškiems žmonėms, nes alergiją sukeliančio baltymo jų organizmas gamina mažiau negu kitų veislų kačių.

Tiumenėje 2008-siais įrengtas Sibiro kačių parkas. Manoma, kad Antrojo Pasaulinio karo metu Leningrado gyventojams ištvėrus blokadą, mieste nebeliko kačių, tad norint kovoti su užplūdusiomis žiurkėmis, iš Tiumenės į Leningradą atgabentos 238 Sibiro katės. Iš viso iš Sibiro į Leningradą buvo išsiųsta apie 5 tūkst. kačių ir šunų.

Tokios veislės katiną, vardu Dorofejus turi Rusijos ministras pirmininkas Dmitrijus Medvedevas.

Viena geriausių šių veislės savybių – Sibiro katės dažniausiai puikiai sutaria su vaikais.

„Šios katės su mažais vaikais yra tiesiog tobulas dalykas – niekada nedrasko vaikų, niekada jų nekanda. Jeigu labai blogai – jos tiesiog pasitraukia, ir ilsisi. Bet, apskritai, su vaikais yra be galo kantrūs,“ - dalijasi įspūdžiais Rasa ČERNIAUSKIENĖ.

Nors tolerancija vaikams yra būdingas veislei bruožas, vis dėlto pasitaiko individų, kurie gali elgtis ne taip pakančiai. Geriausia, kai Sibiro katinukas supažindinamas su vaikais jauname amžiuje.

„Kai kačiukas, o vėliau ir suaugęs katinas, sveikas – geros emocijos – garantuotos,“ - sako Rasa ČERNIAUSKIENĖ.

- "Pirmiausia, tu visada žinai, kad tave kažkas myli. Kažkaip jautiesi išdidus, kad tave myli šitas padaras. Kitas dalykas, parėjęs iš darbo po visų rūpesčių, juk šiaip sau nesėdėsi ir nesišypsosi kokį pusvalandį. O, kada žaidi su kačiukais – tų emocijų yra tiek daug – tu viską pamiršti, nusiramini, ir ta visa šiluma, tas visas gyvūnų buvimas šalia tavęs – labai daug duoda gerų emocijų, tai viską atperka.“

Gyvena Sibiro katės 10-18 m.