Britų trumpaplaukės katės - Londono gatvių gražuolės

Britų trumpaplaukės kilusios iš tradicinių britų naminių kačių. Jos stambios, kailis – lyg pliušinis, o platų snukelį puošia „šypsena“.

Šiandien – tai bene populiariausia kačių veislė Didžiojoje Britanijoje. Aristokratiškos britų trumpaplaukės – ramios, savimimi pasitikinčios ir gan santūrios katės, kurių kadaise būdavo gausu Londono gatvėse.

Kažkada jas į Didžiąją Britaniją atvežė romėnai tam, kad katės saugotų grūdų sandėlius nuo pelių. Devynioliktajame amžiuje estetai pastebėjo, kad katės gražios, panašios, ir skiriasi nuo kitų kačių veislių. Pradėjus vykdyti jų atranką, 1871 metais tokios katės pirmą kartą pristatytos kačių parodoje. Tuomet ir prasidėjo šios veislės istorija, veisimas, būdingų spalvų ieškojimas.

Tradicinė ir labiausiai įprasta britų trumpaplaukių spalva – mėlyna, kitaip – pilka. Tačiau šiandien sutinkama didžiulė tokių kačių kailio spalvų įvairovė – vienspalvės, dviejų spalvų, su žymėmis, rainos ir kitokios... Britų trumpaplaukės gali skirtis net ir akių spalva.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Įprasti britų trumpaplaukių patinai – pastebimai didesni, platesni, nei patelės. Jie sveria apie 6-7 kilogramus, būna ir gerokai sunkesnių egzempliorių. Tokie katinai brandą pasiekia apie trečius-ketvirtus savo gyvenimo metus.

Britų trumpaplaukės katės – didelės, bet jos neturėtų būti storos ir nutukusios. Mityba – labai svarbi. Teisingai subalansuota mityba padės išlaikyti gerą kailį, kuriuo taip garsėja britų trumpaplaukės katės. Daugelis augintojų tvirtina, kad tokios katės – tikros gurmanės. Jos išrankios, ir tai yra vienas iš nedaugelio šios veislės trūkumų.

Pagal įprastus standartus „britukų“ kailis turi būti purus ir tankus, bet šiek tiek šiurkštokas, neturi būti per švelnus. Tai ne ta veislė, kurios atstovus reikėtų nuolat maudyti, šukuoti, fenuoti, naudoti kondicionierius. Patinėlius prieš parodą dažniausiai tenka išprausti, „mergaičių“ – net nebūtina.

„Jeigu prausiam – turi praeiti šiek tiek laiko, nes prausimas minkština kailiuką“, – sako britų kačių augintojai.

Kailis kiek šiurkštokas, bet būdas – švelnus, tvirtina britų trumpaplaukių mylėtojai.

„Tai labai tinkamas draugas šeimoms, auginančioms vaikus, - tvirtina britų trumpaplaukių augintoja Milda. – Jeigu jam pabosta, įkyri žmonių dėmesys, katinas paprasčiausiai pasislepia, psišalina, bet niekada neišleidžia nagų. Aišku, daug priklauso nuo to, kokie tėvai, ir kaip auklėja savo vaikus, bet jeigu vaikai klauso tėvelių ir stengiasi su tuo kačiuku elgtis gražiai, tai britukai yra labai tinkami, nes patys jie niekada neparodys agresyvumo.”

Iš tikrųjų britų trumpaplaukiai miauksi retai, ir tik esant reikalui. Jeigu paimi, pavyzdžiui, ant rankų, pasakoja augintojai, ir jo nepaglostai, tai sumiauksi, paprašo, kad paglostytum. Jie yra meilūs, mėgsta dėmesį, bet dažniausiai to dėmesio prašo tyliai, būna toks vienas „miau“...

Tai labai ramūs katinai, tinkantys daug dirbantiems žmonėms. Didžiąją dienos dalį tokie augintiniai dažniausiai pramiega, o vakare jau mielai bendrauja su šeimininku. Nors suaugę katinai ganėtinai ramūs – maži kačiukai mėgsta žaisti. Tam tinka kamuoliukai, rutuliukai, ir kiti žaislai.

Britų trumpaplaukiai gali elgtis „katiniškai“ ir leistis glostomi tik, kai patys to nori. Kai kurie individai vis dėlto būna meilūs - jeigu nesiteiki atsisėsti, ir jų glostyti, to pareikalaus šiaip jau retai naudojamu balsu. Dažniausiai tai labai sveikos katės, ir tinkamai prižiūrimos gyvena 14-20 metų.