Iliuzionistas Mantas Wizard ir jo papūgius Luidžis

Ponios ir ponai, susipažinkite: vienintelis, nepakartojamas, solidus, išdidus, ištikimas ir prieraišus, prašmatnusis Luidžis! – Štai šitaip pristatome mūsų herojų – iliuzionisto Manto Wizard papūgių, apie kurį jau ne kartą rašė žiniasklaida, jis jau filmavosi reklamose, kai nori, dalyvauja pasirodymuose, o svarbiausia – kad jis teikia daug džiaugsmo savo šeimininkui.

Šis paukštis Manto gyvenime atsirado ne atsitiktinai. Magas ilgai dairėsi būtent tokio ir, radęs skelbimą, nuvyko pas veisėją, kur mažame kambaryje nedideliame narve čiulbėjo gal 20 paukščiukų. Visi jie blaškėsi, kėlė didelį alasą, artistui jų net pagailo.

,,Vienas iš tų paukščių sėdėjo ramus, susikaupęs. Ir aš pagalvojau - tikras inteligentas,“ - prisimena magijos meistras.

Tai buvo 2-3 metų papūgėlė, kurią parsivežė namo. Ir štai jau penkerius metus jie gyvena drauge. Pavadino Luidžiu.

Lepina Luidžį, kaip tik išmano. Paukščiui sudarytos geriausios sąlygos, skaniausias lesalas ir net brangiausi papildai.

,,Maitinu jį geriausiu kokį pavyksta rasti papūgų lesalu. Taip pat, žinoma, smėliukas, kreida, - pasakoja Mantas. - Kad paukščiui nebūtų didelio streso, nupirkau ir B grupės vitaminų. Juokiuosi, kad sau perku vitaminus, kurie yra pigesni, negu mano papūgos. Bet ko nepadarysi dėl mylimo gyvūno... Beje, visada narvelyje kabo ir skanėstas.“

Pasirodo, paukštis mėgsta slapukauti. Stengiasi būti abejingu ir artistiškai parodyti, kad net su skanėstais jo lengvai neprisijaukinsi. Mantas sako, kad gyvūnas turi kažkokią aristokratišką laikyseną. Net, kai duodi skanėstą, iš pradžių pažiūri ir nepuola, tarytum stengiasi parodyti, kad jam visai neįdomu. O, kai išeini ir palieki jį vieną, čiumpa ir mėgaujasi, nes grįžus į virtuvę skanėstą visada randa apgraužtą.

Į pasirodymus Mantas vežasi kartu ir paukštį, turi įrengęs specialų transportavimo narvelį. Kartu keliauja visur, kur tik gali. Pavyzdžiui, važiuojant į Klaipėda automobiliu paukštis sau smagiai klauso radijo arba čirškauja. Jokios panikos ar streso.

Mantas sako, kad Luidžis vienintelė, tikriausiai, papūga Lietuvoje, kuri yra gyvenusi garsiausiuose ir brangiausiuose Lietuvos viešbučiuose. Tiesa, iš pradžių, registruojantis administratoriai sako: „Pas mus į viešbutį gyvūnai neįleidžiami“, tačiau šeimininkas pažeria nenuginčijamų argumentų. Mantas įtaigiai išvardija visus Luidžio nuopelnus – kiek kartų filmuotas, kokiose reklamose vaidino ir taip, žinoma, suminkština darbuotojų širdis. O, kol šeimininkas ruošiasi pasirodymams, Liudžis tiesiog jį pralinksmina.

,,Yra buvę, kai ant stalo persirengimo kambary stovi Luidžis ir atnešta man užkąsti ir atsigerti. Tai Luidžis išlipa iš narvelio, atitipena iki stiklinės, užlipa ant krašto, atsigeria ir atgal į narvelį.“

Luidžis prieraišus paukštis, gebantis saugoti šeimininko sapnus. Jei Mantas iš vakaro pamiršta skraiste uždengti paukščio narvelį, šis anksti prabudęs tyliai vaikštinėja ir tiek. Nečiulba, kaip įprastos kanarėlės. O vos šeimininkui prabudus ir pradėjus krutėti, kaip mat pasitinka giesmėmis. Kartą, viename dvare, prieš pat pasirodymą, kažkas paliko atviras duris. Luidžio skrydis buvo staigus, džiaugsmingas ir su didžiuliu polėkiu.

,,Jis pamatė pro atviras duris mišką, didžiulį lauką ir tiesiog tiesiu taikymu į laisvę, - pasakoja Mantas. - Aš nesu matęs, kad jis taip skraidytų. Tiesiog, kaip kulka skrido kokius 500 metrų į miškus, į aukštą žolę. Galvoju: viskas, nebeturiu. Su manim buvo mano labai geras draugas, tad paprašiau, kad pabandytų surasti. Tai buvo prieš pat man einant į sceną. O būdamas jau scenoje ir rodydamas triukus galvoju, ar ras mano papūgą, ar ne? Ir staiga pasisuku į užkulisius, tarpdury stovi draugas su ištiesta ranka, ant kurios žvalgydamasis tupi Luidžis. Tai buvo absoliutus stebuklas. „

Tikriausiai, tada ir Luidžis suprato, kad geresnio šeimininko, kaip Mantas, niekur neras. Mantas pripažįsta, kad labai myli gyvūnus. Daug ir įvairiausių jų augino dar vaikystėje. Ir apie kiekvieną prisimena su šypsena bei gali pasakoti be galo.

,,Esu auginęs imperatoriškąjį skorpijoną. Tai pats didžiausias skorpionas žemėje ir pats nepavojingiausias. Nors visi labai jo bijo. Buvau skorpioną pripratinęs prie rankų. Esu auginęs vorą, paukštėdą. Nusipirkau jį mažiuką, parsinešiau nedidelėje dėžutėje, vos didesnėje už degtukų dėžutę, ir auginau terariume. Užaugo tokio dydžio, kaip mano delnas. Turėjau labai protingą katiną. Ir visą gyvenimą dievinau kates. Aš netgi turiu ženkliuką su kate, kurį kartais įsisegu, kaip kokį talismaną. Katė pagal mane yra toks magiškas gyvūnas, nepriklausomas, dvelkiantis absoliučia ramybe ir vidine išmintimi.“

Neseniai išleista Manto knyga intriguojančiu pavadinimu „Kaip pradanginti dramblį“. Mantas juokauja, kad draugai jo ėmė klausinėti, ar gali pradanginti žmoną. Ir apie tokius triukus sako:

,,Kartais delne pradanginti monetą gali būti sunkiau, negu tigrą, kur jau viskas paruošta ir asistentai padaro darbą už tave. Štai visi nesudėtingi triukai ir sugulė į vieną knygą. Ten papasakotas pats principas kaip dingsta moneta. O tai galima pritaikyti ir drambliui.“

Žmonės pripratę, kad kiekvieno mago skrybėlėje tupi baltas triušis. To paties visi klausinėja ir mago. Tačiau Mantas sako, kad jis niekada neturėjo triušio, ir vargu, ar turės. Triušio pradanginimas - tai magijos klasika. Šiam triukui jau apie 200 metų. Ir iliuzionistas nenori kartoti to, ką daro visi. Jam svarbu, kad kiekvienas pasirodymas būtų šiuolaikiškas ir turėtų netikėtumo efektą. Pasak Manto, triukai su Luidžiu, paukščiui yra patogūs, nereikia ilgai pasislėpus laukti. Ir šis pasirodymas yra išimtis, nes triukų su gyvūnais jis neruošia. Dėl kelių priežasčių. Pirmoji - pačiam trūksta kantrybės augintinius mokyti, o antroji – per daug juos myli ir visada išlepina. O iš tokių paklusnumo nelauk.

,,Bet kuriam augintiniui būna dienų, kai nuotaika puiki ir kai niekas neįdomu. Ir negali pykti, kai nenori daryti to, ko prašai. Paukštis nėra tavo scenos partneris, kuriam tu pasakysi: ,,eik į sceną“. Ne. Taip ir mano papūgiukui, jei jis norės, jis sėdės ant mano rankos, jei ne, nepasakysi, kaip šuniu: „Bloga papūga. Eik į būdą“... Jis darys tik tai, ką norės. Ir jam vienodai.“

Įprastai papūgius Luidžis savo dienas leidžia virtuvėje ant palangės, prie savo narvelio. Kai durelės atviros, paukštis vaikštinėja ant stalo, užlipa ant narvelio, dairosi, atidžiai stebi gyvenimą už stiklo. Luiždis - smalsi papūga, jam patinka besikeičianti aplinka. Mantas gyvena pirmame aukšte, todėl visi kaimynai praeidami mato augintinį, su juo sveikinasi net kaimynų vaikai. Kiekvieną kartą kai Mantas įvažiuoja į savo namų kiemą, mato, kad Luidžis jo laukia ir pasitinka purtydamasis bei kedendamas plunksnas. O Mantas visada parneša ką nors skanaus, pakalbina, kartu ruošia vakarienę. Luidžis patenkintas stebi arba čiulba. Dar jis mėgsta nutūpti šeimininkui ant peties ir kartu planuoti iliuzijų kupinas magiškas keliones.