Katinas Grikis iš Graikijos

Katino Grikio ir Aistės susipažinimo istorija prasidėjo Graikijoje:

„Gyvenau Koso saloje 3 m., ir jau pirmais metais labai norėjau kačiuko. Bet galvojau – kaip aš imsiu tą kačiuką – po to vis tiek į Lietuvą išvažiuot, nesinorėjo prisijaukinti ir palikti, - pasakoja Aistė Kančauskaitė. - Antrais metais vienas mano kolegų, jis prancūzas, rado šitą kačiuką gal kokių 3 savaičių lauke, ir priglaudė jį pas save. Bet, kaip ir visi sezoniniai darbuotojai, jis išvažiavo namo. Kačiuką paliko. Tai aš tą kačiuką, sakau, priglausiu. Taip nuo to laiko ir nebeišsiskyrėm.“

Rasos Eilunavičienės nuotr.

Grikio ir Aistės draugystė tęsiasi jau 1,5 metų.

Saulėtoje Graikijoje šeimininkė sugalvodavo kuo įvairiausių žaidimų, patinkančių katinui – pirmą pusmetį augintinis kasdien uoliai vaikydavosi lazeriuko spindulį. Aukščiausiai, pasak Aistės, katinas, įsibėgėjęs per sieną galėdavo iššokti apie 2 m. Bet labiausiai jam patikdavo pro langą stebėti paukščius.

Rasos Eilunavičienės nuotr.

"Kadangi aš pati gyvenau tokiam gan mažam kambarėlyje, nenorėjau jo laikyt uždaryto, nes ten 15-20 kvadratinių metrų, gyvūnui mažoka, tai jis kiekvieną dieną gražiai eidavo į lauką. Iš pradžių šiek tiek prisibijojau, nes jis nebuvo toks laukinis, ir antram aukšte gyvenau, tad būdavo baisu, kaip jis ten nulips žemyn, bet jis labai šauniai išmoko, ir po to eidavo kasdien sau sėkmingai į lauką," - pasakoja Aistė.

Šeimininkė nuogąstavo, kad turistinio sezono įkarštyje, kai visi restoranai atidaryti, pilna turistų ir skanėstų, katinas gali negrįžti. Bet jis vis grįždavo, ir tada Aistė sako supratusi, kad katinas keliaus su ja į Lietuvą. Sutvarkiusi visus formalumus, būtinus, norint parsivežti katiną, Aistė jau sėkmingai pasiekė Lietuvą.

Rasos Eilunavičienės nuotr.

„Su visa šeima jis buvo susipažinęs Graikijoj, tai visi labai laukė, kada jis jau čia atvyks, - džiaugėsi Grikio šeimininkė. - Keliavom kartu, lėktuvu, keliavo jis su manim, keleivių kabinoje, narvelyje, pakankamai paprastai, bet iš tikrųjų nėra labai lengva keliauti su katinu lėktuvu.“

Lietuvoje Grikis dar tik mėnesį. Jam čia labai viskas patinka. Ypač – kad gyvena visai prie miško, ir turi daug veiklos lauke.

Rasos Eilunavičienės nuotr.

„Nuo pat pirmos dienos jis viską randa, kur maistas, kur su kita kate pasipykt, kur nueit pamiegot, kur lauke palakstyt, - pasakoja Aistė. - Jis labai norėtų draugauti su kate, kuri čia karaliavo iki jo, bet ji dar kol kas nelabai nori su juo bendrauti artimiau, bet jie jau gali būti vienoje patalpoje, tai jau didelis pasiekimas. Jis nori su ja palakstyt, pažaist, bet taip gaunasi, kad galiausiai ji išbėga, ir nebebendrauja jie. Kastruotas Grikis nusimena neilgam, ir vėl patraukia nuotykių ieškoti. Labiausiai patinka, kai jį kas nors paglosto. Čia jau yra pats maloniausias dalykas.“

Rasos Eilunavičienės nuotr.

Ir Lietuvoje, ir gyvenant kitoje šalyje, Aistės šeima visada turėjo ar globojo paprastas, neveislines kates. Graikijos gatvėmis lakstančios katės, pasak Grikio šeimininkės, skiriasi savo išvaizda nuo mūsiškių. Jos atrodo labiau pailgos, mat Lietuvoje laukinių kačių kalis – tankesnis, ilgesnis.

„Pažiūrėsim, kaip Grikis jausis lietuvišką žiemą, sniego jis nematęs, nors, kas yra lietus, puikiai žino – Koso saloje sausio, vasario mėnesiais beveik nuolat lyja. Pastebėjau, kad mano katinas, kitaip nei vietinės lietuviškos katės, nuo lietaus nesislepia – jis tiesiog būna lietuje, jam lietus patinka“, - šypsosi Aistė.

Rasos Eilunavičienės nuotr.

Šis katinas nemėgsta lakti vandens, kurio jam įpila – mieliau susiranda kur nors susikaupusio lietaus vandens, taip pat mėgsta lakti ir iš kaimynų fontanėlio.

„Pastebėjau, Lietuvoje žmonės labiau linkę kates laikyt viduj. Tiesiog namuose, pas save. Graikijoje, Koso saloje, labai mažai, kas laiko kates namie. Vienas kitas turi veislinę. Daugiausiai jie prižiūri lauke gyvenančias kates. Kai kurie maitina nuo 5 iki 10 kačių, bet niekada neįsileidžia į vidų. Jiems visiems gaila tų kačių, jie jas maitina. Pilna tų kačių. Teko matyti ir pažymėtais ausų kraščiukais – kaip ir mūsų šalyje, ten vykdoma programa „Pagauk, sterilizuok, paleisk“, siekiant kontroliuoti laukinių kačių populiaciją. Gatvėse labai daug „ryžų“ arba baltos arba juodos su „ryža“ spalvos kačių. Buvo net tokių, kaip tigrai, labai labai gražūs“, - prisimena Graikijoje gyvenusi Aistė.

Rasos Eilunavičienės nuotr.

Iš alyvuogių, migdolų ir figų šalies atvykęs katinas Grikis kuo puikiausiai laipioja po lietuviškas obelis. O šeimininkė juokauja, kad ir lietuviškas peles gaudo puikiai. Katinas yra katinas, tiek Graikijoje, tiek ir Lietuvoje.

Galerija