Sumanūs ir smalsūs

Šie į voveres, šinšilas ir smiltpeles panašūs gyvūnėliai priskiriami graužikų šeimai. Degu – aštuondantinių šeimos graužikas. Šiek tiek mažesnis už žiurkę, tačiau dėl išorinio panašumo dažnai su ja painiojamas. Degu pasižymi vienu iš aukščiausių intelektų tarp graužikų, juos lengva prijaukinti, jie bendraujantys ir smalsūs.

Jie judrūs, smalsūs, protingi, mėgsta šokinėti, ir jeigu yra galimybė namuose laikyti porelę, pastebėsite, kad degučiai pasižymi, tuo, jog tiek patelė, tiek patinėlis rūpinasi savo jaunikliais vienodai, todėl labai įdomu stebėti jų šeimos santykius, kaip jie auklėja vaikus. Vyksta gyvenimas: dirba, šokinėja, kartais ir susipeša tarpusavyje.

Gamtoje degu gyvena kalnuose. Kilę iš Pietų Amerikos pietvakarinės dalies – Argentinos, Bolivijos, Čilės, Peru. Mėgsta gyventi uolose, išsikasa apie metro gylio urvus. Gerai jaučiasi net 1-2 kilometrų aukštyje.

Laisvėje degu minta augaliniu maistu. Sausros metu pasitenkina net ir galvijų išmatomis. Degučiai yra aktyvūs dieną, ypač – anksti ryte, naktį jie dažniausiai miega. Laisvėje gyvena grupėmis iki 10 individų, nors galima sutikti kolonijas net iki 100 žvėrelių. Laisvėje jie gyvena 12-15 metų, o nelaisvės sąlygomis – iki 7 metų, – pasakoja Lietuvos zoologijos sodo vyresnioji herpetologė Rasa Jautakienė.

Laikomi degu dažniausiai narveliuose, geriausiai – dviejų aukštų. Narvelis turi būti erdvus: mažiausiai 1m x 0,35m x 0,50m. Kadangi tai judrūs padarėliai – mėgsta šokinėti, laipioti, karstytis, todėl jiems turi būti skirta pakankamai vietos. Reikia pridėti šakų, galima pririšti virvių, įrengti lentynėlių, ar kartelių, tada jie turės, ką veikti. Kadangi gamtoje degu gyvena urveliuose, laikant namuose jiems būtinai reikalingas namelis arba slėptuvės, kur galėtų pasislėpti. Būtina įrengti girdyklą, kurioje visada turi būti švaraus vandens. Narvelį statykite ramioje namų vietoje, apsaugotoje nuo skersvėjų ir triukšmo.

Retkarčiais kambaryje, kuriame stovi degu narvas, patariama paleisti radiją. Muzika padeda greičiau priprasti prie žmonėms įprasto triukšmo ir žmonių balsų. Taip graužikas, į kambarį įėjus šeimininkui ar kitam asmeniui, mažiau baiminsis. Su degučiais reikia kalbėtis. Jie greičiausiai tiksliai nesupras to, ką jiems norite pasakyti, tačiau ilgainiui supras savo šeimininko nuotaiką ir reikalavimus tiesiog pagal intonaciją. Nerekomenduojama laikyti stikliniuose, akvariumo tipo narveliuose. Reikia įdėti šakų, bėgimo ratelį.

Parduotuvėse galima įsigyti specialiai degu skirto pašaro. Ten sudėtos visos būtiniausios maistinės medžiagos. Jiems tinka pašaras, skirtas šinšiloms ir jūrų kiaulytėms. Taip pat, kaip skanėstus, jie labai mėgsta riešutus, džiovintus vaisius, razinas, net obuolio skilteles. Turėtų būt visą laiką ir šieno, taip pat – šakelių, kad galėtų graužti, tinka lapuočio medžio šakelės, su visais laipais, su pumpurais. Ir visą laiką turi būti graužiamos kreidos, nes degučiai turi nusidildinti, kad neperaugtų, savo priekinius dantukus. Reikia stebėti - jeigu gyvūnas nesimaitina, sublogsta, vadinasi, jam gali būti peraugę priekiniai dantukai.

Vasaros metu degu galima duoti šviežios žolės, kiaulpienių, dobilų. "Jeigu nepažįstate įvairiausių žolių, tai geriau neduokite, - pataria zoologijos sodo specialistė, - nes įvairios, net ir pas mus augančios žolės jau turi įvairiausių medžiagų, kurios gali pakenkti. Todėl degučiams rekomenduojama duoti tiktai dobilų lapus ir kiaulpienių." Labai dažnai užmiršta augintojai duoti žalių šakų, kad jie turėtų, ką graužti, būtent žievės, ir ne visą laiką įdeda kreidos.

Šeriant šviežiu maistu, įvairiausiais vaisiais, daržovėmis, kuriuos degu mėgsta – tai ir cukinijos, moliūgai, porai, morkos – reikia žinoti, kad degu organizmas neperdirba cukraus. Todėl reikia mažiau duoti tų pašarų, daržovių, vaisių, kur yra daug cukraus, nes jie tiesiog gali susirgti diabetu. Taigi, venkite ir saldžių vaisių.

Mokslininkai tirdami cukrinį diabetą, atlikdami bandymus, dažnai naudojasi degu gyvūnėlių paslaugomis. Lietuvoje žmonės juos augina namie kaip dekoratyvinius graužikus.

Gyvūnas greitai pripranta prie rankų, mėgsta, kai jį glosto ir kutena paausius. Su degučiais reikia žaisti atsargiai, nes jų nagučiai yra aštrūs, gali smarkiai apdraskyti. Jokiu būdu degučių negalima griebti už uodegos, nes taip nutrauksite uodegytę. Kandžiojasi šie gyvūnai ypač retai. Įkąsti jie gali tik tada, jeigu juos kažkas labai išgąsdina.