Gyvūnai ant pinigų

Neseniai broliukai latviai pralinksmino visus apyvarton išleidę penkių eurų proginę monetą „Pieci kaki“, kurioje įamžinti penki latvių mėgstamos pasakos herojai katinai.

Vienoje monetos pusėje matosi lova su penkiais miegančiais katinais. Kitoje – pavaizduoti katinai jau su dubenėliais ir šaukštais. Dešimties tūkstančių tiražu išleisti latvių mėgstami personažai taps vertinga dovana kolekcionieriams ir politikams. Netradicines, šiek tiek paspalvintas monetas išleido Lietuvos monetų kalykla.

Nors skelbiama, kad seniau pasaką mažiesiems sekdavo prieš miegą, šiandien sužinoti apie ką ta pasakaitė, pavyko ne iš karto. Nežinantiems ir pamiršusiems tumpai primename... Gyveno kartą penki katinai: Muri, Nuri, Inci, Minci ir Punci. Dar neatėjus Naujiesiems, kates šaltis ir drebulys užpuolė, mat malkos baigės nejučia. Ilgai miške jie medį rinkos, tai per ilgas, tai per storas medis pasitaikydavo. Vėliau pietus suvalgė, vėl ginčijos be paliovos. Sušalę, tuščiomis namo pargrįžo. Istorijos moralas trumpas – šnekom ir ginčais vejamas pats pjūklas malkų nepripjaus.

Lietuviai jau nuo senų laikų ant pinigų taip pat mėgsta vaizduoti gyvūnus. Ant visų lietuviškų pinigų, visais laikais, ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, ir tarpukario Lietuvoje, ir šiais nepriklausomais laikais, ant Eurų mes turime vieną ir tą patį gyvūną, kuris mūsų piniguose gyvena jau nuo keturiolikto amžiaus pabaigos, tai – žirgas.

„Daugiausiai vaizduojami gyvūnai būdavo ant lietuviškų senųjų pinigų ir ant dabartinių, kaip herbo dalis, kaip Lietuvos simbolis, - laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja Pinigų muziejaus vyresnysis specialistas Tomas Grėlis. – Atkūrus nepriklausomybę, iš pradžių, kai atsirado talonai, dar 1991 metais, pinigas tada dar buvo rublis, talonai cirkuliavo, kaip ir prekių talonai, tai yra – kaip priedas prie to rublio. Laikinais pinigais jie tapo 1992 metų spalio mėnesį, kuomet rublis buvo išimtas iš apyvartos. Talonuose buvo vaizduojami Lietuvoje gyvenantys gyvūnai. Kodėl būtent gyvūnai?... Tai nėra lietuvių sugalvojimas, tai greičiau vyraujanti tokia kaip ir pasaulinė praktika - ant laikinųjų piniginių vienetų, ar ant pirmų laikinų susikūrusių valstybių pinigų, vaizduoti gyvūnus, kadangi gyvūnus žmonės vertina geriau, lengviau atpažįsta, nei politinius veikėjus, žinomus žmones, asmenybes.“ Bendrieji atsiskaitymo talonai, žmonių kitaip vadinti „vagnorkėmis“, arba tiesiog „žvėriukais“ gyvavo neilgai, bet žmonės gana gerai prisimena, kiek meškiukų ar briedžių tuomet uždirbdavo. Dažnas pasakoja, kaip gabeno tokius pinigus maišais.

Talonų nominalai, buvo paprasti ir aiškūs, kuo buvo didesnis talono nominalas, tuo didesnis buvo ir jame vaizduojamas gyvūnas. Ant vieno talono buvo vaizduojami driežiukai, ant penkių –paukščiukai, ant penkiasdešimties – kurtiniai, ant dviejų šimtų – briedžiai. Ant 500 talonų nominalo buvo vaizduojama meška. Beje, 1993 metais, prieš pat lito įvedimą, buvo išleistas dar vienas 500 talonų nominalas su vilku. „Dauguma gyventojų to nelabai ir atsimena, nes tas pinigas buvo išleistas daugiau, kaip pokštas, nes tuo metu finansų ministru buvo Eduardas Vilkelis ir jo garbei buvo darytas talonas su dviem vilkais,“ – pasakoja pinigų muziejaus darbuotojas. Buvo planuojama išleisti ir tūkstančio nominalo banknotą ir jame norėta pavaizduoti, „nacionalinį lietuvių gyvūną“ – liūtą. Na, liūtas turėjo būti, kaip ir žvėrių karalius...

„Buvo netgi sukurtas pinigo projektas, nupieštas liūtas, bet kadangi jau buvo įvestas Litas, tai nusprendė to 1000 talonų tiesiog nebeleisti, – šypsosi Tomas Grėlis. – Vėliau, 1993 metais, įvedus litą, aišku visur tiek ant banknotų tiek ant monetų išliko žirgas, herbo dalis. Nuo 1993 iki 2014 metų buvo išleistos penkios proginės Lito monetos skirtos gyvūnams. Buvo išleistos monetos su liepsnotąja pelėda, vėliau atsirado moneta, ant kurios pavaizduota lūšis. Po to ant pinigo buvo perkelta kamanė, vėliau – žuvis vijūnas, ir paskutinis buvo nukaldintas balinis vėžlys.

Gyvename Europoje. Daugelio šalių piniguose vaizduojami herbai, o juose dažniausiai spindi liūtas arba erelis. Kelios šalys ir be herbo nutarė pagerbti savo gyvūnus. Slovėniškos euro monetos yra skirtingos, bet ypatingos su gyvūnais yra kelios, pavyzdžiui, vieno cento nominalo moneta, ant kurios vaizduojamas gandras arba dvidešimties centų moneta, ant kurios vaizduojami vietinės rūšies žirgai; ant Kipro monetų taip pat galima matyti gyvūnus. 1, 2, 3 ir 5 centus puošia kalnų ožiai, simbolizuojantys absoliučiai visą laukinę Kipro fauną.

Yra valstybių, kurių pinigo pavadinimas yra kilęs nuo gyvūno pavadinimo. Tokių valstybių Europoje yra netgi keturios: Bulgarija turi savo Levą, Levas kilo nuo liūto pavadinimo; Rumunija ir Moldova turi Lėjas, jos irgi kilo nuo liūto pavadinimo; įdomesnis – Kroatijos Kunos pavadinimas. Kuna kroatų kalba reiškia kiaunę.

Pinigų ekspertai patikina, kad dažnoje Afrikos žemyno valstybėje pinigus puošia gyvūnai. Netrūksta gyvūnų ir ant Australijos, Pietų Amerikos pinigų.