Koronavirusas ir naminiai gyvūnai

(atnaujinta)

Vilnietė Aušra savo šeimos Bordo dogų veislės šunį stengiasi vedžioti atokiau nuo kitų žmonių. Bent kartą per dieną stengiasi išvažiuoti toliau nuo namų – į gamtą, kad išvengtų nebūtinų kontaktų su kitais žmonėmis ar jų augintiniais.

„Daugumai gyvūnų laikančių žmonių kyla klausimas, ar juos gali gyvūnas užkrėsti žmonėms pavojingu Covid-19 virusu. Naujausiais duomenimis šeškai ir katės yra jautrūs COVID-19,, tačiau Europos ir Pasaulio veterinarijos gydytojų organizacijų duomenimis naminiai gyvūnai negali užkrėsti žmonių Covid-19, – tvirtina veterinarijos gydytoja, vet. klinikos vadovė Vaida Misiūnienė. – Neišleisdinėkite kačių į lauką, kadangi negalėsite kontroliuoti, kur jos eina, su kuo bendrauja. Karantino laikotarpiu būtina saugoti ir savo kates. Patiems grįžus iš lauko pravartu dezinfekuoti batus, ant kurių galite parnešti viruso. Gyvūnų pėdutėms dezinfekcinių priemonių naudoti negalima, nes galite pažeisti odą, geriausia plauti specialiais šampūnais ar muilu, kruopščiai nuskalauti.“

Virusai gali atsidurti ant jūsų gyvūno, tarkim, jeigu jį paglostytų sergantis žmogus. Taip, kaip ant sergančio žmogaus daiktų, mobilaus telefono, ant automobilio vairo, stalo, kėdės, vaisių, kuriuos jis liečia parduotuvėje, galil pakliūti virusas, tai taip pat jis gali pakliūti ir ant gyvūno.

Šunys, katės, jūrų kiaulytės ir kiti gyvūnai yra mūsų šeimos nariai. Todėl, kaip jūs laikotės karantino, reikėtų, kad laikytųsi ir jūsų augintiniai - neleiskite jų glostyti ir myluoti svetimiems žmonėms. Ką daryti, jeigu jūsų gyvūnas kontaktavo su sergančiuoju? „Jeigu jau taip atsitiko, jeigu sužinojote, kad jūsų šuo, katė ar kitas gyvūnas bendravo su užsikrėtusiu žmogumi, tai taip, kaip plauname rankas muilu, reikėtų katę, šunį, ar kitą gyvūną išmaudyti su jiems skirtu šampūnu. Tokiu būdu nuplausite virusą nuo jų kailio. Gerai nuplaukite ir nuskalaukite pėdutes, – pataria vet. gydytoja Vaida. – Ant pėdučių, lygiai taip pat, kaip mes ant batų, gali parnešti virusą į namus. Dezinfekuokite pavadėlį.“

Viena dažniausių šunų augintojų klaidų – šunų letenų apdorojimas dezinfekcinėmis priemonėmis. To jokiu būdu daryti negalima, perspėja vet. gydytoja V. Misiūnienė. „Taip galite pakenkti augintinio odai, ją nudeginti, šuo gali prisilaižyti dezifekcinio skysčio likučių, apsinuodyti. Pakanka nuplauti muilu ir kruopščiai išskalauti.“

Veterinarė pataria kiekvienam gyvūno šeimininkui sudaryti sąrašą, kuo šerti, kaip prižiūrėti augintinį, kiek vedžioti, kokius papildus ar skirtus vaistus duoti. Toks sąrašas labai praverstų, jei tektų vykti į ligoninę, o jūsų gyvūnu rūpintųsi kitas žmogus. Pasiėmus gyvūną iš sergančio žmogaus, reikėtų vengti labai artimo kontakto kurį laiką, pagal galimybes imantis visų saugumo priemonių jį išmaudyti, ir visą informaciją apie gyvūno priežiūrą paprašykite, kad jums atsiųstų el. paštu, arba žinute.

Karantino metu, jeigu tenka skubiai kreiptis į vet. gydyklą, pirmiausia būtina susisiekti telefonu. Aptarus, ar gyvūnas, kurį planuojate atvežti, neturėjo kontaktų su sergančiais pavojinguoju virusu (jeigu taip, bus imtasi papildomų saugos priemonių), jums bus skirtas vizito laikas. Vet. gydykloje būtina laikytis visų karantimo metu privalomų reikalavimų – išlaikyti atstumą nuo kitų klientų, patariama neleisti glostyti savo gyvūnų kitiems, taip pat vegti liesti svetimus gyvūnus, ir kt.

Aušra, atokiau pasivaikščiojusi su savo šunimi Perlu, grįždama namo sutikusi kaimynus, jiems šuns glostyti neleidžia. Grįžus nuplauna jo letenas su muilu ir kruopščiai nuskalauja, bei nusausina šuns pėdutes. Tada dezinfekuoja pavadėlį ir kitus daiktus. Nors rūpesčių karantino metu kiek daugiau, bet atsakingi šeimininkai žino, kad svarbu rūpintis, tiek savimi, tiek ir kitais, ir taip greičiau ateis tas laikas, kai sutikti kaimynai ar draugai vėl galės pakasyti Perlui paausį.