• Rasa Eilunavičienė laidos "Mūsų gyvūnai" autorė ir vedėja

    Laida "mūsų gyvūnai"
    Tikriems gyvūnų mylėtojams!

    Sekmadieniais 11:30 per LRT televiziją!

  • Rasa Eilunavičienė laidos "Mūsų gyvūnai" autorė ir vedėja

    Laida "mūsų gyvūnai"
    Tikriems gyvūnų mylėtojams!

    Sekmadieniais 11:30 per LRT televiziją!

Vandeninės agama
5.0/5 rating 1 vote
Vandens drakonai 2015-11-01 2761

Vandens drakonai

Gamtoje vandeninės agamos gyvena Pietryčių Azijos atogrąžų miškuose. Daugiausia jų aptinkama Tailande, Pietų Kinijoje, Vietname ir Kambodžoje. Gražūs ir gan dideli driežai dar vadinami Kinijos vandens drakonais. Pačiame viršugalvyje vandeninės agamos turi lyg trečiąją akį, kurios pagalba skiria šviesą ir tamsą, pavyzdžiui, šešėlius virš galvos, o tai padeda laiku sureaguoti sklandant viršuje plėšriesiems paukščiams.

Vandeninės agamos zologijos sode

Zologijos sode tokios agamos gyvena dar tik apie dvejus metus. „Pradėjom nuo kiaušinių, kuriuos padovanojo mums privatus asmuo, – laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja Lietuvos zoologijos sodo Šaltakraujų gyvūnų skyriaus vedėja Alma Pikūnienė. – Juos išsiinkubavom, užaugo, bet mums užaugo dvi patelės, ir tuomet iš Kelno zoologijos sodo, Vokietijos, gavome patiną ir dar tris pateles.“

Išvaizda

Vandeninės agamos yra gan panašios į mums dažniau matomas ir labiau įprastas žaliąsias iguanas, tačiai tai skirtingos rūšys. „Vandeninės agamos neužauga tokios didelės, patino ilgis gali siekti 90 centimetrų, o patelės maždaug iki 60 centimetrų,“ – pasakoja A. Pikūnienė.

Vandeninės agamos patelė labai skiriasi savo dydžiu nuo patino, atrodo, tarsi tėvai ir vaikai. Patinas - labai išraiškingas. Subrendusio pasmakrė - rožinės spalvos, ypatingai gražios spalvos išryškėja poravimosi laikotarpiu. Patelės – ženkliai mažesnės, bet irgi žalios ir ryškios.

Vandeninės agamos jauniklisKadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Veisimas

Vandeninių agamų patelės deda kiaušinius. Dėtyje būna apie 15 vienetų kiaušinių. Išsirita tokios agamos apie 7 centimetrų ilgio. Nuotraukoje matote dviejų savaičių vandeninės agamos jauniklį, kuris išskilo iš kiaušinio zoologijos sode.

Laikymas namuose

Tokie gyvūnai yra labai judrūs, todėl juos vis dažniau laiko namuose. Terariumas turi būti gana erdvus, vienam gyvūnui – bent jau kvadratinis metras terariumo ploto ant grindų, ir per du gyvūno ilgius į aukštį.

Gamtoje vandens drakonai gyvena prie tekančių šaltinių ir upelių, čiurlenančių per akmenis, tad mėgsta gerti tekantį vandenį. Tuo reikia pasirūpinti ir laikant vandeninę agamą terariume. Jai labai tiks dirbtinis kriokliukas, ar panašiai įrengtas tekančio vandens šaltinis. Tokie gyvūnai labai mėgsta maudytis, tad vandens telkinys, vandens baseinėlis, kuris įdėtas į terariumą, turėtų būti pakankamai didelis, kad tas gyvūnas galėtų pamerkti savo kūną. Talpa su vandeniu turi būti lengvai išimama, kad būtų patogu jį dažnai keisti.

Terariume patariama įrengti ir daug laipiojimo šakų, kurios turi būti gerai pritvirtintos. Turėdamas galimybę pasislėpti už lapų toks gyvūnas jausis saugiau.

Vandeninę agamą galima imti ant rankų, tik reikia turėti galvoje, kad ji bet kuriuo momentu gali nuo tų rankų šokti. Tai labai judrūs gyvūnai, todėl juos ant rankų paėmus reikia elgtis atsargiai. „Auginant nuo mažens, įsigijus jauną gyvūną, jis pripranta prie rankų, be abejonės, pažįsta žmones, turi savo pomėgius, turi individualius charakterius, – sako zoologijos sodo specialistė. – Vieni yra labiau baikštūs, stresuojantys, kiti – kaip tik linkę bendrauti su žmonėmis.“

Dažniausiai ropliai skiria balsus, ir reaguoja veikiau į pažįstamą balsą, nei į savo vardą. Jie atbėgs, jeigu pripratinsite, kad už tai gaus skanėstą.

Pavojai

Mūsų šalyje įprasti naminiai gyvūnai – katės ir šunys – vandeninėms agamoms yra pavojingi. Ypač katės mėgsta tokius greitai bėgionačius gyvūnus gaudyti, todėl, jeigu namuose yra katė ar šuo, juos reikia izoliuoti, jeigu norėsite agamai leisti laisvai palakstyti.

Vandeninės agamos neturi, kaip, tarkim, barzdotosios agamos, dygliukų – jos negali apsiginti nuo katės ar šuns, nes jų odelė lygi, ir gali būti sužalota.

Mityba

„Dažnai žmonės klysta dėl maitinimosi įpročių, – laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja Alma Pikūnienė. – Dažnai taip ir literatūroje rašoma, kad pusė maisto turėtų būti augalinis. Iš tiesų tai šios agamos maitinasi daugiau, apie 80 proc., gyvuliniu maistu: įvairiais vabzdžiais, kartais galima kokį peliuką naujagimį pasiūlyti; o kiti 20 proc. – ne daržovės ar žolytė, bet saldūs vaisiai.“

Jauniklius, ką dažniausiai įsigyja žmonės, patariama šerti kasdien, o suaugusius galima šerti triskart per savaitę. Labai tinka sunokę bananai, sunokę kiviai, net lietuviškos braškės, bei panašios uogos, augančios mūsų šalyje. Vandeninės agamos smaližės – mėgsta tai, kas saldu, tad galima jas šiek tiek palepinti medumi, įpilti sulčių.

Kartais gyvūnas neėda pats, ir tenka jį dirbtinai šerti. Vandenines agamas pašerti tinkamai yra ypatingai sunku. Priekiniai jų dantukai labai greitai išlūžta, ir jau nebeatauga.

Vandeninė_agama_1
Vandeninė_agama_2
Vandeninė_agama_3
Vandeninė_agama_4
Kadrai iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Svarbu žinoti

Viena dažniausių bėdų, laikant tokius gyvūnus – jie linkę susižaloti. Kadangi yra labai judrūs – jei galėtų – jie eitų, eitų ir eitų, o terariumas yra labai riboto ploto, tokie ropliai dažnai susižaloja į stiklus. Dažnai susižaloja ir dantukus, ir snukutį, tad vos pastebėjus tokį elgesį geriausia uždengti terariumo stiklus iš vidaus, arba užklijuoti iš išorės popieriumi, kad matytų, jog tai yra riba.

Labai dažna klaida – žmonės neįjungia taip būtinų vandeninėms agamoms UVB lempų. Tada gyvūnai neįsisavina kalcio. Tokia dirbtinė saulės šviesa sudaroma, jeigu nėra galimybės gauti natūralios. Jeigu ne poravimosi laikotarpis – suaugusiam gyvūnui užtenka 8 valandų, bet poravimuisi reikėtų UVB lempą palaikyti įjungtą ilgiau, o mažiukui – iki 10 valandų.

Vandeninės agamos daugeliui augintojų patinka tuo, kad tai aktyvūs dieniniai gyvūnai. Gyvena tokie ropliai apie 10-12 metų.

Šaltinis: Laidos “Mūsų gyvūnai” reportažas

Dalintis FacebookDalintis Google PlusDalintis su draugu

Parašyti komentarą

Jūs komentuojate kaip svečias.

Rašykite mums:

  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Skambinkite:

  • +370 687 22265
1997-2017 Laidą "Mūsų gyvūnai" kuria UAB Media Volpe. Visos teisės saugomos.