Draugas visam gyvenimui

Mėlynkaktės Amazonės papūgos yra vienos iš gabiausiai garsą pamėgdžiojančių Pietų Amerikos papūgų. Yra 28 amazonių papūgų rūšys. Kai kurios jų įtrauktos į Tarptautinę raudonąją knygą. Brakonieriai, siekdami pasipelnyti, nepaisydami „Nykstančių laukinių gyvūnų floros ir faunos tarptautinės išsaugojimo (kitaip vadinamos – Vašingtono) konvencijos“, gaudo ir nelegaliai gabena papūgas.

Kai kurioms rūšims dėl tokios kontrabandos gresia visiškas išnykimas. "Paskaičiuota, kad iš 10 nelegaliai gabenamų papūgų – išgyvena tik viena," - pasakoja Lietuvos Zoologijos sodo Paukščių skyriaus vyresnioji zoologė Rasa Mikuličienė.

Mėlynkaktės amazonės paplitusios Rytų Bolivijoje, Šiaurės Argentinoje ir Paragvajaus srityje. Šios papūgos gyvena palmių giraitėse, aukštuose savanų medžiuose arba tankiose tropinių miškų medžių lajose, miškuose. Dažniausiai gyvena poromis arba sudaro nedideles grupeles. Kartkartėmis jos susiburia į didelius būrius nakvynei, vėliau vėl išsiskirsto. Aplink susidariusios amazonių poros lizdavietę, maždaug pusantro hektaro plote – tos rūšies papūgų daugiau nėra. Lizdą jos išsiskaptuoja medžio drevėje ir net nekrauna jokių šakų - pakanka pribyrėjusių drožlių. Veda po tris–keturis jauniklius. Paprastai būna keturi kiaušiniai, rečiau – penki. Inkubacinis periodas trunka 26 dienas. Abu tėvai du mėnesius rūpinasi jaunikliais, papildomai maitina, globoja, moko savarankiško gyvenimo. Jauni papūgiukai nuo suaugusių skiriasi tik akių rainelės spalva. Jauniklių – ji daugiau ruda, o suaugusių būna raudona ar raudonai oranžinė, dar gali būti ryškios kaštonų spalvos. Jauniklį galima atskirti iki 2-3 metų amžiaus, po to rainelė keičiasi, tampa panaši į suaugusių ir tikslaus amžiaus jau nebegalima pasakyti. „Šios papūgos yra ilgaamžės, gyvena 40–50 metų, nors yra žinomi atvejai, kuomet jos išgyveno ir iki 70 metų. Taip, kad žmogus įsigyja tokį augintinį ilgam, todėl paukščio amžiumi reikia pasidomėti pirmiausia,“ – pataria zoologė Rasa Mikuličienė.

Jeigu papūgą perkate veislyne ar zoologijos sode dažniausiai amžius yra žinomas. Zoologijos sode išduodami ir specialūs dokumentai. Juose nurodomi gyvūno tėvai, įvedamas ir „mikročipas“. Žinomas jauniklio amžius, gimimo data, vieta. Jeigu paukštį įsigysite veislyne, ten dar mažam jaunikliui uždedamas žiedas. Kol kojų pirštai dar yra paslankūs judesiui, užmaunamas vientisas žiedas. Žiede įspaudžiamas šalies kodas, gimimo metai, ir identifikacinis numeris.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Gamtoje amazonės maitinasi vaisiais, uogomis, medžių pumpurais, lapais, žiedais, taip pat - riešutais, įvairiais grūdais ir sėklomis. Laikant nelaisvėje, 60–70 procentų maisto turi sudaryti vaisiai, daržovės uogos ir žalumynai, ir tik likę 30–40 procentų gali būti grūdų mišiniai. Prekyboje rasite tinkamų vidutinėms arba didžiosioms papūgoms grūdų mišinių. Iš tų mišinių pageidautina išrinkti riešutų ir saulėgražų perteklių. Papūgos labai mėgsta riebalinius grūdus ir sėklas, dažnai jomis papiktnaudžiauja, o jeigu tokio lesalo -  per daug, gali atsirasti kepenų problemų, elgesio pakitimų, savęs pešiojimo ir t.t. Todėl šitą maisto asortimento rūšį reikia riboti. Šerti galima pačiais įvairiausiais vaisiais, daržovėmis. Tinka džiovintos uogos, vaisiai. Galima duoti giles, kaštonus, putino, šermukšnio, gudobelės uogas. Pageidautini raudonos spalvos vaisiai ir daržovės turintys daug karotino – morkos, moliūgai, abrikosai, paprika. Galima duoti obuolius, vynuoges, apelsinus, mandarinus, granatus.

Vidutinės ir didelės papūgos dažnai savo koja naudojasi, kaip ranka. Jos mėgsta imti maistą gabaliukais, tad jį ir patariama taip patiekti. Rekomenduojama paukščiui suteikti veiklos, nes gyvenančiam namuose jos dažniausiai trūksta. Tada paleistas po kambarį paukštis veiklos susiranda pats: kenčia tapetai, užuolaidos, televizoriaus pultelis, baldai ir t.t. Maistas turėtų būti išdėliojamas skirtingose vietose: aukštai, žemai, pakabintas ant šakų, gali būti vėrinėliu suvertas ant medinio pagaliuko, gali būti paslėptas kartoninėje dėžutėje, tik papūga turi matyti, jog ten yra maistas. Gamtoje papūgos apie 70 procentų laiko praleidžia ieškodamos maisto, o namie, narvelyje – to daryti dažniausiai nebereikia. 

Visoms papūgoms griežtai neleidžiama duoti avokado. Jis toksiškas. Negalima duoti žalios bulvės (galima tik virtą su lupena). Reikia atsargiai elgtis su prieskoninėmis žolėmis. Didžiausias pavojus kyla papūgai lesant nuo žmonių stalo. Ypatingai kenksmingi bulvių traškučiai, šokoladas, kava, kotletai, sriubos ir pan. Kai kuriems žmonėms labai gražu, kai paukštis valgo prie vieno stalo, bet iš tiesų paukščiui skirtas maistas turi būti tas, kuris skirtas paukščiui. Paukščiai jautrūs druskos pertekliui, cukrui,  įvairiems mūsų naudojamiems prieskoniems ir konservantams. Toks žmonių maistas paukštį gali pražudyti iš karto, kartais ligos pasekmės gali išryškėti per ilgesnį laiką.

Namuose laikomam paukščiui rekomenduojama pasimankštinti – reikia išleisti jį iš narvelio. Neužmirškime sekti, ką jis veikia. Labai svarbu paukščiui suteikti žaislų. Ramiausioje kambario vietoje, geriausia kampe, kad papūga jaustųsi saugi iš nugaros ir iš vienos pusės, galime įrengti kažkokį žaidimų kampelį. Jūsų augintinė turėtų matyti duris, įėjimą, matyti,  kas įeina, kas išeina iš kambario, matyti visą veiksmą ir turėti savo kampą, kuriame gali jaustis saugi. Tokiame kampelyje turi būti medinių laktų, medžio žievių, virvių, pridėta įvairiausių žaislų, gali būti mediniai savo gamybos žaislai, gali būti pirktiniai. Atminkite, kad papūga visuomet pirmiau rinksis spalvotą, tik po to natūralų žaislą. Žaislai, kaip ir maistas, turi būti kaitaliojami.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Narvas, kuriame yra laikoma viena papūga, turėtų būti mažiausiai vieno kvadratinio metro. 1 metro ilgio 1 metro pločio ir maždaug 2 metrų aukščio. Tai minimalūs reikalavimai. Aišku, kuo narvas didesnis, tuo geriau. Būtų tobula, jeigu šios papūgos turėtų lauko voljerą. Lauko voljeras porai turėtų būti 3–4 m ilgio, 2,5 m pločio ir mažiausiai 2,5 m aukščio. Kabinant inkilą perėjimui, atkreipkite dėmesį, kad inkilas nebūtų žmogaus akių lygyje. Jis turėtų kabėti šiek tiek aukščiau, kad paukščiai nebijotų. Papūgos, galinčios išeiti į lauką, vasarą gauna pakankamai ultravioletinių saulės spindulių, mat jos, gyvendamos netoli ekvatoriaus zonos, pripratusios gauti daug saulės ir drėgmės. Jeigu tokios prabangos neturi ir sėdi namie, kambaryje, natūraliai nesigamina kalcis, vitaminas D3, leidžiantis įsisavinti kalcį. Laikant namie rekomenduojama šalia voljero įrengti ultravioletinių spindulių lempas ir laikyti jas uždegtas, kol papūga yra aktyvi. Temperatūra patalpoje turėtų būti ne žemesnė, kaip 16-18 laipsnių, o optimaliausia – 20 laipsnių.

Mėlynkaktės amazonės jautrios drėgmei. Mažiausia drėgmė patalpoje turėtų būti 60 procentų. Labai padėtų oro drėkintuvas, dar galite įpratinti papūgą dažnai mėgautis vandeniu, purškiamu gėlių purkštuku, arba suteikti jai galimybę išsimaudyti negiliame dubenyje. Ypatingai tai rekomenduojama daryti šildymo sezono metu, kuomet lauke šalta, o kambariai yra šildomi ir juose sausa. Vandens vonios būtinos ir per vasaros karščius.

Amazonės apdovanotos stipriu ir galingu snapu, todėl labai svarbu – duoti veiklos ir snapui... Geriausia parūpinkime joms medžių šakelių. Tinkamos lapuočių medžių šakos: drebulės, beržo, obels šakos, retkarčiais (viduriams kietinti) tinka ąžuolo, šermukšnio šakos. Žiemos laikotarpiu, kol nebyra spygliai, galima duoti ir eglišakių. Lupinėdama žievę papūga turės veiklos ir užimtumo, papildomai gaus ir mineralinių medžiagų bei vitaminų.

Mėlynkaktės amazonės vienos iš „iškalbingiausių“ Amerikos papūgų. Norėdamos, jos per savaitę išmoksta po naują žodį. „Tai labai priklauso nuo konkretaus individo. Arba ji norės tai daryti ir jai patiks, arba ne. Gali visą gyvenimą neprabilti, o gali labai greitai pradėti mėgdžioti žmonių kalbą, šunų lojimą, kačių kniaukimą, signalizaciją, namų garsus, atsiliepinėti telefonu ir t.t., - sako Rasa Mikuličienė. - Tai priklauso ir nuo individo ir nuo to, kiek su juo bendraujama, kiek jam laiko skiriama." Didžiausia meilė - per skrandį. Pirmiausia papūgą reikia pratinti nebijoti rankos ištiesimo. Tuo metu reikia tarti jos vardą. Papūga turi žinoti savo vardą, trumpą, aiškų, nesudėtingą. Ryte sakykite jai „Labas rytas!“, „Noriu lesti!“, kitas trumpas frazes, kurias norėtumėte iš jos išgirsti. Vakare sakykite „Labanakt“. Tiesiog sugalvokite savus ritualus. Papūgai patinka tai daryti, ji nori žmogaus draugijos, ypač jei laikoma viena. "Ji nori įtikti žmogui. Nori suteikti džiaugsmo, o jeigu visi džiaugsis ir juoksis, kai ji kalba, ji, aš manau, tą ir darys," - sako specialistė Rasa Mikuličienė.

Lietuvos zoologijos sode "mėlynkakčių" netrūksta. Daug negandų matęs Mikas puikiai, tiesa, ne visada mandagiai, kalba lietuviškai. Kita amazonių pora - penkerių metų patelė, atkeliavusi iš Chemnico (Vokietija), ir Kauno rajone užaugęs vienuolikmetis Ponas Lęšius šiemet pradžiugino Zoologijos sodo darbuotojus - susilaukė palikuonių. Visi jaunikliai sveiki, gražūs ir jau ruošiasi keliauti į naujus namus.