Žaliasis anolis

Žaliasis anolis, kitaip dar vadinamas amerikiniu chameleonu, yra mažas driežiukas, užaugantis iki 15-20 cm. Patinai poravimosi laikotarpiu arba gąsdindami priešininkus išpučia raudoną pagurklį, ir kinkuoja galvą aukštyn-žemyn. Suaugusių anolių patinai skiriasi nuo patelių - jų galvos yra gerokai didesnės.

Žalieji anoliai, kaip naminiai gyvūnai, užsienio šalyse tapo populiarūs maždaug prieš 70 metų. Tai driežai, kurie mielai ėda iš rankų, ir žurnale „Reptiles“ tvirtinama, kad tokie driežai yra puikus pasirinkimas jauniesiems roplių gerbėjams.

Gamtoje tokie gyvūnai mėgsta karstytis medžiais, todėl norint sudaryti kuo artimesnę natūraliai aplinką terariumas turi būti vertikalus, tai yra, gerokai didesnis į aukštį, nei į plotį. Žalieji anoliai dažnai tūno ant sienų, šakų, lapų, ant žemės nusileidžia rečiau.

Terariumas turi būti pakankamai erdvus, kad jie galėtų nevaržomai judėti, bet persistengti neverta, nes per dideliame terariume tokį gyvūną šeimininkui stebėti bus sunkiau. Tinkamai įrengtas terariumas turėtų būti su šakomis, vertikaliai pritvirtintais dirbtiniais arba gyvais augalais.

Gruntas - smulkinta lapuočių medžių žievė, sumaišyta su kiek patrūnijusių lapų pakratu. Augintojai tvirtina, kad tink ir kokoso durpės ar kitoks substratas, svarbu, kad jis būtų virškinamas ir lengvai pasišalinantis iš driežo virškinamojo trakto. Netinka spygliuočių medžių drožlės, popieriniai rankšluosčiai ir pernelyg kvepiantis kraikas.

Oro kaita terariume – labai svarbi, todėl būtina gera vetiliacija.

Žaliesiems anoliams terariume turi būti įrengta ir šiltesnių, ir vėsesnių vietų. Dėl gyvenimo būdo tokiems driežams netinka šildymo kilimėlis po terariumo dugnu. Šilumos šaltinis turėtų būti kaitrinės lempos. Taip pat būtina UV lempa, 6%. Vasaros laikotarpiu turėtų būti įjungta apie 12 val. per parą, žiemos laikotarpiu – apie 8 val.

Šie driežai yra dieniniai gyvūnai, mintantys įvairiais vabzdžiais, smulkiais bestuburiais, įvairiomis lervomis. Maisto dydis neturėtų būti didesnis, nei tarpas tarp driežo akių. Netinka vabzdžiai kietu kiautu. Nelaisvėje tokie driežai maitinami per pusę perkirptais smilčiais, svirpliais, ir kitais vabzdžiais, patariama duoti ir vitaminų.

Laukiniai žalieji anoliai atsigeria po lietaus ant lapų likusio vandens, rytinės rasos lašų. Laikant terariume, vandenį patariama purkšti, o jeigu pilsite į indelį, jis būtinai turi būti plokščias, kad anolis galėtų lengvai iš jo išlipti. Purkšti daug ir nuolat nereikia, užtenka papurkšti tiek, kad ant sienelių, lapų būtų maži lašeliai, kuriuos driežas galėtų nulaižyti. Nuo per didelės drėgmės driežui gali išsivystyti kvėpavimo takų ligos.

Žalieji anoliai yra neprijaukinami, tiesiog toleruoja žmogaus dėmesį. Juos galima pasiimti ant rankų. Nusipirkus tokį gyvūną pirmomis dienomis patariama vieną-dvi savaites jam suteikti ramybės, ir tik vėliau atsargiai pratinti prie rankų. Vaikus būtina prižiūrėti, kai jie paima žaliąjį anolį palaikyti, o vėliau, kaip ir palaikius bet kurį kitą roplį, privaloma pasirūpinti, kad jaunieji gyvūnų mylėtojai nusiplautų rankas antibakteriniu muilu.

Žalieji anoliai geriausiai jaučiasi, kai dieną aplinkos temperatūra yra apie 26 Co, o naktį maždaug nuo 15-21 laipsnio šilumos.

Kai terariume aplinkos temperatūra per žema, žalieji anoliai nebesimaitina, būna vangūs, gali susirgti.

Laukinėje gamtoje žalieji anoliai retai išgyvena ilgiau, kaip trejus metus, o laikant nelaisvėje, kur nėra gamtinių priešų, kartais jie sulaukia net ir šešerių.