Makso istorija arba kaip susirasti sau šeimininkus

Grįždama namo Eisvė išvydo savo brolį su drauge stovinčius ant statybinių medžiagų krūvos, o aplinkui bėgiojantį didelį nepažįstamą šunį.

Iš pradžių mergina sunerimo, bet kai šuo pribėgo draugiškai nusiteikęs, apšokinėjo, palaižė rankas ir nubėgo savo reikalais, tapo ramiau.

Po kurio laiko Eisvė pastebėjo, kad smagiai nusiteikęs šuo niekur neketina eiti. Susirado plastmasinį laistytuvą ir patenkintas žaidžia. Pagailo namiškiams sulysusio šuns ir išnešė jam dubenį sriubos. Vėliau gavęs ir šunų ėdalo, ir, žinoma, dėmesio, šuo pasiliko Eisvės šeimos kieme ir ilgainiui tapo šeimos draugu.

Namiškiai nusprendė, kad toks draugiškas ir linksmas šuo tikriausiai pasiklydo ar pasimetė, tad pradėjo ieškoti jo šeimininkų. Internete, socialiniuose tinkluose rašė skelbimus, skelbimus su nuotrauka atspaudino ir iškabino savo rajone. Dienos bėgo, bet rudo linksmo šuns niekas nepasigedo. Eisvė kreipėsi į prieglaudą, bet išgirdo prašymą nors laikinai šunį pagloboti, kol suras jam naujus namus. Laikina globa netruko tapti nuolatine - Eisvės šeima jau nebenorėjo skirtis su Maksu.

Makso vardą šuniui suteikė Eisvės tėtis. Jis, kaip šeimos galva, visiems sugalvoja vardus. Ir Maksui jo naujas vardas patiko.

Maksas nuo pat pirmos dienos taip norėjo įtikti ir patikti savo naujai šeimai, kad net su sužeista koja įnirtingai lakstė, linksmai žaidė ir šokinėjo. Eisvė pastebėjo, kad Makso koja peršauta. Nieko nelaukus ji tuojau nuvežė jį į veterinarijos gydyklą, kur Maksui buvo suteikta pagalba. Jį gydė ir slaugė visa šeima, ir dar labiau prisirišo prie naujo draugo.

Maksas gydytojų nemėgsta. Jei jam kas leistų, tai sprukte spruktų namo. Bet lankytis pas veterinarijos gydytojus jam teko neretai. Šuo toks energingas, kad vis į kokią istoriją įsipainioja. Tai laukuose ežį susiranda ir įsikandęs niekam nenori atiduoti, tai paukščius pavaiko, jau nekalbant apie kiemo bites.

Dėl stipraus instinkto persekioti smulkius gyvūnus pasivaikščiojimu metu Makso nuo pavadžio nebepaleidžia. Jo žaidimų aikštelė – kiemas. Šuo ištisas dienas gali lakstyti, žaisti, šokinėti nepailsdamas. Tradiciniai šuniški žaislai ilgai netarnauja. Maksas juos greitai „sutvarko“. O netradiciniai – pats tas: Eisvės brolio mašina, mamos gėlynas ( Maksui labai patinka kasti dideles ir giles duobes), laistytuvas ir kiti daiktai. Mėgstamas Makso žaislas – metalinis dubuo. Ištisas valandas gali jį stumdyti po visą kiemą iš vieno kampo į kitą.

Nors Maksas ir prikrečia šunybių ir Eisvės mama alergiška šunims, tad šuniui tenka gyventi lauke, bet šiuose namuose jis vis tiek yra labai mylimas augintinis ir šeimos narys.