Balerinos Kristinos Tarasevičiūtės Trobos tigras

Balerina Kristina Tarasevičiūtė savo vaikystę praleido su šunimis ir puikiai žino, kiek laiko bei dėmesio reikalauja ištikimieji keturkojai. Juk juos kiekvieną dieną ir po kelis kartus reikia išvesti į lauką pavedžioti. O Kristina daug keliauja, šoka ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio didžiosiose scenose. Todėl renkantis augintinį, mintis pirkti šunį buvo atmesta ir imta ieškoti katės. Tačiau ne bet kokios.

,,Labai norėjau ,,sugyventojos“, - šmaikštaudama sako balerina. – Trūko namuose gyvybės. Kadangi negaliu turėti šuns, nors iš esmės esu „šuns žmogus“, teko rinktis katiną. Katė neatsirado greitai. Ilgai jos ieškojau, gal net porą metų. Iš pradžių masčiau, gal įsigyti kokios nors veislės, kilmingą, su dokumentais, gyvūną, bet supratau, kam mokėti už gyvybę, jei galima pasiimt iš ,,vaikų namų“, t.y., beglobį.“

Paieškos užtruko. Kristina nenorėjo pirmos pasitaikiusios, jai buvo svarbu rasti ypatingą ryšį:

,,Vis nerasdavau savo katės. Tiesa, pagal skelbimą buvau nužiūrėjusi vieną katę, tačiau, paaiškėjo, kad kiti žmonės buvo greitesni už mus, katę jau buvo priglaudę. Ieškojome toliau, narsčiau interneto svetainėse, užsiregistravau visų prieglaudų tinklalapiuose. Kai išsirinkdavau keletą variantų, važiuodavau į susitikimus. Paimdavau tuos katinus, žiūrėdavau į akis, sprendžiau, ar man patinka, ar į mane reaguoja. Man buvo labai svarbu, kad katė būtų nuovoki, kad, paėmus gyvūną ant rankų, jis į mane sureaguotų. Ir štai viena manęs išsigando. Tas žvilgsnis buvo labai stiprus, emocionalus, kad iškarto supratau: MANO! Imu dabar! Dedam į dėžę ir važiuojam namo.“

Ir pavadino laimingąją Ize. Vardas buvo sugalvotas anksčiau, nei su kate grįžo namo. O vėliau, saugiai kambaryje įsikūrusi Izė gavo daugiau vardų. Vienas jų labai rimtas – Trobos tigras. Kristina sako, kad šį vardą Izė pati užsitarnavo. Ji taip smagiai lakstydavo, šokinėdavo po visą butą, atrodydavo, lyg kosminio kuro gavusi. Tokia katė su charakteriu. Jeigu kas nepatinka, iškart pasišiaušia, išsišiepia, matosi net iltys. Ko gero, prabyla pirminiai instinktai ir Trobos tigras pasijunta plėšrūnu. O iš tiesų, pasak šeimininkės, tai tebuvo maža katytė. Tačiau ir Trobos tigro titulu neapsiribojama, Izė nuolat gauna dar ir po kokią pravardę. Tereikia tam tikrų aplinkybių ir emocingoji bei žodžio kišenėje neieškanti šeimininkė įvardija:

,,Pelyyyytė, balandėlis... Tiesiog tokia situacija, pavyzdžiui, imi kažką, atsisuki, o katė į tave tooookiu žvilgsniu žiūri. Arba sėdi išsipūtus, tai ir sakau: ko-ko-sas, -pasakoja Kristina. - Namai - tai ta vieta, kur galiu paleisti visas emocijas, o katė man sukelia labai stiprius jausmus. Visi mano gyvūnai turėdavo daug vardų. Tai ir Izė neišimtis. Vadinu ją nuo paprasčiausios Izmiros iki Raskladuškės.“

Ir dar viena – itin romantiška pravardė – Malūnininko katė. Šį užsitarnavo dėl ypatingų gurmaniškų pomėgių. Pasirodo, Izė alpsta dėl makaronų. Tiesa, ėda ne visų rūšių, atsirenka. Todėl namiškiai perka ir gamina sau tik Izei patinkančius. O, jei po vakarienės makaronų lieka, tai katė suka ratus aplink puodą, kol šeimininkė leidžia pribaigti. Iš pradžių Kristina buvo sunerimusi, ar viskas gerai, jei katė ėda makaronus. Atsakymų ieškojo internete, klausinėjo draugų. Tačiau taip ir nerado. Kita vertus, katė auga sveika, linksma, žvali. Toliau ėda makaronus, be jokių pagardų. Dar, žinoma, jai duodama žalios ar virtos mėsos, kumpio, dešros, įvairių skanėstų.

Gerai paėdusi Izė veržiasi į daugiabučio balkoną, kur ilgesingai stebi namų kiemą.

,,Aš labai norėjau išsivesti katę į lauką, kad mes galėtume kartu pasivaikščioti, - pasakoja balerina K.Tarasevičiūtė. - Mes gyvename daugiabutyje, mūsų kieme auga seni ir dideli medžiai, o juose varnų lizdai. Jų tiek daug ir tos varnos tokios agresyvios. Jos puola tiek žmones, tiek gyvūnus. Kartą išsinešiau katę prie žydinčių kiaulpienių, vaikštinėjam, uostinėjam, ir staiga prasidėjo tas varnų ,,kar-kar“! Pradėjo skraidyti aplink su tokiais besikartojančiais puolamaisiais žemais nusileidimais. Supratau, kad bus blogai. Čiupau katę, pasikišau po striuke, ir bėgte namo. Tos varnos mane vijosi. Labai išsigandau.“

Šiandien pamestinukė Izė laimingai gyvena penktame aukšte, iš kur patogu stebi kiemą, atskrendančius ir ant turėklų nutūpiančius paukštelius. Dar ji ištikimai saugo ir myli savo šeimininkę, pasitinka ją grįžtančią, šalia jos miega, nenuleidžia nuo jos akių. Tokia laimė turėti namus! O Kristina sako, kad augindama Izę jaučiasi, lyg būtų laimėjusi loterijoje. Tai tokia katė, kurios nekeistų į nieką.