Kornvalio reksų veislės katės - šuniškos katės

Kornvalio reksų veislės katės primena šunis: jos yra draugiškos ir mėgstančios bendrauti. Pasak tokias kates auginančios Jolantos, norint nubausti gyvūną, jam tiesiog reikia neskirti dėmesio, tai, esą, Korniš reksui didžiausia bausmė.

Kornvalio reksai mėgsta visur dalyvauti kartu. Jie apžiūrės jūsų pirkinių krepšius, kai grįšite iš parduotuvės, „palydės“ į kibirą kiekvieną krentančią bulvės lupeną, smalsaus, ką tądien gaminate ir net įsitaisys kartu žiūrėti televizorių.

Svečius tokios katės sutinka smalsiai. Dažniausiai ateina susipažinti, apuosto, apžiūri, glusteli. Tačiau, jeigu pajaučia, kad žmogui tai nepatinka – tiesiog atsitraukia.

Kornvalio, arba – Korniš reksai – priešingai, nei dauguma kačių, vizgina uodegą, kai yra patenkintos. Joms pykstant trūkčios tik uodegos galiukas. Tokios katės yra labai prieraišios ir labai trokštančios šeimininko dėmesio.

Nors pirmieji neįprasto kailio kačiukai buvo užfiksuoti gimę ir Vokietijoje, vis dėlto Kornvalio reksų veislės pradžia – Jungtinėje Karalystėje. 1950–tais metais viename Kornvalio grafystės ūkyje gimė neįprasto, garbanoto kailio kačiukas, pavadintas Kalibunkeriu. Nuo jo ir prasideda Korniš reksų istorija. Garbanotos, ėriuką primenančiu kailiu katės buvo veisiamos su Birmos, Siamo ir britų trumpaplaukėmis katėmis.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Standartas leidžia įvairiausias spalvas. Populiariausios yra vienspalvės katės. Pasak tokių kačių veisėjos Jolantos Vidutienės, dažniausiai išsirenkamos vienspalvės – „mėlynos“ ir juodos - katės. „Dar labai skonio reikalas yra – vieni labai mėgsta, kiti labai nemėgsta, sireksus vadinamus, siamo katėm būdingas žymes turinčias kates ,“ – laidai „Mūsų gyvūnai“ pasakoja J. Vidutienė.

Garbanėlės – štai kas labiausiai krenta į akis, pamačius tokias kates. Kačių parodose tokias gražuoles auginantys šeimininkai dažniausiai sulaukia klausimų, ką darė kačių kailiui, kad jis toks garbanotas, arba pasipiktinimo, esą, „kaip galima kankinti gyvūnus jų kailį sukant suktukais arba cheminiu būdu“. Veisėjams tokios parodų lankytojų pastabos tik kelia šypseną. Mat kailio bangos – natūralios.

Taisyklingas Korniš reksų kailis turi būti uždarom bangom, neišplikusiom vietom, vientisas. „Gali būti kažkiek tai palei ausytes, palei galvą to kailio beveik ir nebūti, – sako Jolanta. – O šiaip tai turi būti ištisai vientisas garbanotas kailis.“

Įdomu tai, kad vos gimus kačiukui, jis būna garbanotas, po to tos garbanos išsitiesina, lyg jų ir nebuvę, o vėliau formuojasi individualiai, priklausomai nuo veislės linijų. Vieniems kailio bangos atsiranda anksčiau, kitiems – vėliau.

Korniš reksai yra vidutinio sudėjimo, ilgom kojom, galva yra kiaušinio formos, ausytės – didelės, aukštai pastatytos, uodega – ilga, siaurėjanti. Tai grakštūs katinai.

Garbanotą kailį turi ne tik Korniš, bet, tarkim, ir Devonšyro reksai. Bet tai – skirtingos kačių veislės.

Korniš reksai nuo Devon reksų skiriasi gana stipriai. Visų pirma tai yra dėl plauko, korniš reksai tokio, kaip plauko neturi, turi tik poplaukį, Korniš reksų galva yra pailgesnė, Devon reksų yra labiau platesnė; Devon reksų kojytės trumpesnės, Kornvalio reksas yra aukštesnis, grakštesnis.

Korniš reksai labai mėgsta žaidimus, ypač – atnešti numestą žaisliuką. Tokios katės yra gana imlios triukams, jos kadangi mėgsta, kad su jomis žaistų.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Pasak šios veislės kačių veisėjos Jolantos, su šunimis Korniš reksai sutaria puikiai. „Kiek turiu pavyzdžių, esu pardavusi gyvūną – tai būtent su Stafordšyro terjerais labai neblogai bendrauja, su vokiečių aviganiais, su Jorkšyro terjerais, nors su Jorkšyro terjerais yra gal šiek tiek sudėtingiau sutarti, nes ir vieni, ir kiti norėtų dominuoti, bet katės – yra katės – jos nori būti šeimininkės,“ – pasakoja J. Vidutienė. Veisėja šiuo metu augina dvi kates, kurios gražiai kartu žaidžia.

Su vaikais Kornvalio reksai sutaria puikiai, nebent tai būtų visai maži vaikai, kurie dar neišmokyti, kaip reikia elgtis su gyvūnais. Jeigu mažas vaikas bando gyvūną imti prieš jo valią, kai tas gyvūnas yra dar visiškai mažas, šis įsibaimins, bus baikštus, ir nuo tokio bendravimo džiaugsmo nebus. Jeigu tai yra vyresnis gyvūnas, jis tiesiog pasislėps. Bet tėvai turi mokyti vaikus elgtis su gyvūnais pagarbiai. Su katėm reikia elgtis atsargiai, prieš jų valią nieko nedaryti. Jeigu katinas norės ateiti – jis ateis. Vaikai turi žinoti, kad katės gaudyt nereikėtų. Ją galima prisivilioti žaisliukais, žaidimu.

Žmogaus dėmesio, kurį taip mėgsta Korniš reksai, jie išsireikalauja skirtingais būdais: vieni patys ateina, glaustosi, prašo to dėmesio, kiti vis dėlto nori, kad tu ateitum ir juos pakviestum.

Tokios katės – nėra labai balsingos, sako Jolanta, bet vis dėlto sutinkami ir pamiauksintys individai. Tai labai individualu, priklauso nuo gyvūno. Vieni turi ryškesnius balsus, ir mėgsta pakalbėti, kitų beveik neišgirsite. Bet šiaip – veislei garsus balsas nėra būdingas.

Korniš reksai visiškai netinka tiems, kas nemėgsta dėmesio, kuriuos erzina nuolatinis dalyvavimas visur kartu. Toks gyvūnas tiesiog tupės šalia, lįs, šmėžuos prieš akis – aktyviai dalyvaus jūsų veikloje. Kornvalio reksai tinka aktyviems žmonėms, vienišiems žmonėms – idealu, mat dėmesio katinai suteikia daug. „Tik čia iškyla pavojus, – sako veisėja Jolanta. – Tokie žmonės mėgsta peršerti šituos gyvūnus, perlepinti, o nutukęs korniš reksas yra labai negražus.“

Jeigu labai norisi tokios katės, bet mažai būnate namuose, patariama tokiam katinui įtaisyti kompanjoną. Geriausia, kai tai daroma, kol gyvūnas dar jaunas. Tad, jeigu neturite namuose mažamečių vaikų, su kuriais leidžiate laiką namuose, daug dirbate, bet svajojate apie Korniš reksus – tada verta jų įsigyti bent porą.