Medeina ir jos kačių karalystė

Blakė, Erkė, Kraujas, Enzimas ir Agurkas – tai mieli katinai, gyvenantys tarpt. komunikacijos specialistės Medeinos Čijauskaitės ir telekomunikacijų verslo eksperto Liudviko Andriulio namuose.

„Tėvai man nelabai leisdavo laikyti gyvūnų, aš esu turėjusi tik vieną katę, kol gyvenau su tėvais, ir gana trumpai, nes tėvams nelabai patiko ta idėja, – pasakoja Medeina. – Tai, va dabar kompensuoju.“

Keturi katinai – rytų trumpaplaukiai, kitaip - orientalai, Bengalijos katinas, ir Siamo veislės atstovas – pasirinkti kruopščiai išstudijavus veislėms būdingas savybes. O štai penktasis, ilgaplaukis Enzimas, šiuos namus pasirinko pats.

Pasak Medeinos, nekviestas katinas vieną dieną atėjo į terasą, joje atsigulė, ir apie pusantro mėnesio net per didžiausius žiemos šalčius beveik niekur nesitraukė, stebėjo šeimos gyvenimą pro langus. Pavasarį Liudvikas, pamatęs, kad jų katinai, kuriems leidžiama išeiti į kiemą, susidraugavo su Enzimu, nutarė leisti ir jam gyventi drauge.

Įdomu tai, kad Liudvikas žavisi šunimis, yra auginęs taksų veislės kalytę Bitę, kurią prisimena, kaip labai mielą augintinę. Katės šiuo gyvenimo etapu, kai tenka daug keliauti verslo reikalais, yra optimalesnis pasirinkimas, įsitikinęs vyras. Tiesa, telefono aparatus tenka keisti gan dažnai, mat vienas mėgiamiausių kačių užsiėmimų – letenėlėmis juos nustumti nuo stalo.

„Jeigu žemė būtų plokščia, katinai viską nuo jos numestų“, - šypsosi Liudvikas.

Katės linkusios krėsti išdaigas ir jauniesiems šeimos nariams – 7 m. Konstantinui ir 12 m. Aleksandrui. Vienam įsisuko į žaislus, kitam – įlinda į drabužių spintą pamiegoti.

„Kartais Enzimą randu lentynoje, kartais – stalčiuje“, - pasakoja Aleksandras.

Kai šeimyna važiuoja atostogauti, kačių „ūkį“ palieka giminių arba namų tvarkytojos priežiūrai. Kartais rytų trumpaplaukius katinus pasiima į sodybą. Bengalo nebesiveža kartu, mat šis tiek prisirišęs prie namų, kad nusprendęs palikti namiškius, iškeliavo namo pats. Per du mėnesius nupėdino 17 kilometrų iš 35. Laimei, prisiglaudė pas žmones, o šie ir susisiekė su šeimininkais.

Visi šeimos nariai žino, kad kates galima šerti tik joms skirtu ėdalu.

Kadaise svajojusi studijuoti veterinariją Medeina savo kates uoliai prižiūri – tinkamai šeria, laiku veža skiepyti. Tiesa, dėl katinų vardų juoko dozė veterinarijos klinikoje garantuota – juk ten ne kasdien tenka skiepyti „erkę“, „blakę“ ar „agurką“.

„Mes kažkaip su vyru visą laiką juokaudavom, kad jeigu jau duoti kažkokį vardą gyvūnui, tai jis turi būti juokingas, kelti kažkokią linksmą emociją“, - pasakoja Medeina. Beje, Agurkui vardą sugalvojo jauniausias – Kostas.

„Gyvūnai namuose būtini visų pirma dėl empatijos gyvūnams, atjautos, supratimo, kas jie tokie, kaip jais rūpintis, - pasakoja moteris. - Galų gale, svarbu tinkamai elgtis su kate, su vaikais vis dar mokomės, nes užsimiršta, aš puikiai suprantu, kad vaikui labai sunku sustabdyti tą norą pasiimti ir niurkyti prie veido prisikišus, bet tada būtent mes labai daug kalbamės, kad katinui tai yra agresijos ženklas, mes kates tiktai glostom. Jie taip pat mokosi ir atsakomybės – gyvūnai, naujienos tikrai nepasakysiu, bet ugdo vaikuose gebėjimą jais rūpintis, juos prižiūrėti.“

Liudvikas Andriulis pritaria, kad gyvūnai vaikams daro labai gerą įtaką. Ypatingai – didesnis jų kiekis:

„Vaikai mokosi rūpesčio. Vaikai mokosi, kad gyvūnus reikia prižiūrėt, vaikai mato, kaip gyvūnai tobulėja, galų gale, manau, kad gyvūnai labai stipriai vysto vaikų empatiją. Katės, ar šiaip rūpestis gyvūnu yra neatsiejama emocinio ir psichologinio vystymosi dalis.“

Konstantinas ir Aleksandras, kurie turi savo draugiškąsias kates, džiaugiasi, kad visi gyvūnai ateina, kai namiškiai susirenka žiūrėti televizorių.

„Jie tokie labai faini. Jie skleidžia gerą, kaip čia pasakius, „vibe`ą“ gerą. Jie tokie, kaip vaikščiojantis laimės maišelis, praskaidrina dieną. Pamatai – Blakę, jis žiovauja, miega, iš karto šypsaisi“, - pripažįsta Aleksandras.

Medeina, kuri savo gyvenimo be kačių neįsivaizduoja, antrina:

„Man tai yra „zen“. Net, jei buvo labai sunki diena, net, jeigu susipykai su visais aplinkui, žinai, kad yra vienas stabilizuojantis dalykas gyvenime, konstanta – grįžti, jie visada lauks, bus prie tavęs, ir labai ramina iš tikrųjų katės – tai mano meditacija, mano joga, mano ramybė...“

Liudvikas entuziastingai pripažįsta, kad gyvūnai yra labai didelė jų gyvenimo dalis.

„Gyvenant su Medeina, manau, kad su laiku tų gyvūnų tiktai daugės - jeigu išsikraustysim už miesto, tai nenustebsiu, jeigu ir lamą kokią turėsim, ir ožiukų, ir žirgų, ir ko tiktai ten dar nebus, – juokiasi šunininkas, konvertuotas į platesnio profilio gyvūnų mylėtoją. – Nereikia manęs labai stipriai įkalbinėt. Aš žinau, su kuo gyvenu – laiminga žmona – laimingas gyvenimas.“