• Rasa Eilunavičienė laidos "Mūsų gyvūnai" autorė ir vedėja

    Laida "mūsų gyvūnai"
    Tikriems gyvūnų mylėtojams!

    Sekmadieniais 11:30 per LRT televiziją!

  • Rasa Eilunavičienė laidos "Mūsų gyvūnai" autorė ir vedėja

    Laida "mūsų gyvūnai"
    Tikriems gyvūnų mylėtojams!

    Sekmadieniais 11:30 per LRT televiziją!

Gamtos fotografas Jonas Bilinskas
5.0/5 rating 1 vote
Visą gyvenimą gali ir nepamatyti... 2016-09-22 1106

Visą gyvenimą gali ir nepamatyti...

Dzūkijos miškuose aplankėme gamtininką fotografą Joną Bilinską. Net ir laukiniai paukščiai čia jaučiasi kaip namuose. Jo pagamintuose uoksuose aplink apsigyvena ir mažylės zylutės ir verksmingosios pelėdos. Nuo vaikystės gamtininkas meistrauja ir savadarbius fotoaparatus, kad iš arti galėtų stebėti ir įamžinti gyvūnijos pasaulį.

Ir šiandien fotografas prie fotošautuvo pritaiso mobilų telefoną, o mažą smulkių daiktų apžiūrai skirtą minikamerą pritaiko paukščiams lizde stebėti. Specialią stereo garso įrašymo sistemą žmogus pats sukonstravo iš senų šildytuvų. Gamtininkas neišskiria mėgstamų temų ar gyvūnų. Neišskiria ir nuotraukų, kuriomis norėtų pasigirti.

Gamtoje viskas sukasi ratu,- sako jis.
Anksti pavasarį - kurtiniai, tetervinai, gegužės mėnesį smulkūs sparnuočiai lizdus suka, birželį atsiranda lapiukai, kiškiukai, kiti jaunikliai, rudenį – elnių ruja, žiemą darom slėptuves prie šėryklų kiti metai prasideda, tai vėl ratas sukasi.

Bene žinomiausios fotografo kurtinių nuotraukos. Kaip pasakoja fotgrafas, kad užsidirbti fototechnikai neskriaudžiant šeimos biudžeto, jis penkiolika metų filmavo vestuves. Dabar Jonas tikras ir kurtinių vestuvių fotografavimo specialistas.

Kurtinių Lietuvoje labai mažai ir aš nepasakyčiau, kad jų daugėja. Tai stambių miškų masyvų paukštis. Miškus dabar pradėjo masiškai kirsti, kurtinius tai trikdo ir jie tampa dar didesni slapukai. Likę jų Lietuvoje tik Dzūkijoje prie Druskininkų, Zervynų miškuose, prie Čepkelių ir dar Labanoro miškuose Švenčionyse, Švenčionėliuose. Lietuvoje jų priskaičiuoja gal tik kelis šimtus. Norint juos pamatyti reikia pavargti. Gali vaikščioti po mišką visą gyvenimą – jų nepamatysi,– šypsosi fotografas.
Vištiniai paukščiai ir plėšrieji, tie didieji, jie gudrūs, jie netgi iki trijų net suskaičiuoja. Jeigu sakykim eisi vienas į slėptuvę – gali nieko neišeiti. Atrodo, kad eini, nieko nematai ir tavęs niekas nemato, bet visa gamta tave stebi, tūkstančiai akių tave stebi, ką gi tas didysis gamtos plėšrūnas darys? Jeigu sakykim eis du žmonės, vienas į slėptuvę įlindo, kitas nuėjo... Tai kiti paukščiai dar abejoja, o kitiems atrodo lyg ir praėjo. Kai trys žmonės eina, vienas įlindo, du nuėjo tai praktiškai jau mažai tada tų abejojančių lieka paukščių. Jiems atrodo kad žmonių būrys ėjo, praėjo ir nuėjo prie visų tų paukščių susibūrimo vietų turi ateiti ir išeiti naktį, kad neišgąsdintum jų ramybės – pasakoja gamtininkas.

Paruoštoje slėptuvėje fotografas įsikuria šeštą valandą vakaro, nes patinėliai dažnai dar iš vakaro atskrenda apsidairyti. Kantriai, kenčiant šaltį, laukti tenka visą naktį, mat kurtinių vestuvės kovo balandžio mėnesiais prasideda dar prieš auštant – apie penktą valandą ryto.

Dar neišaušus, atskrenda patinėliai ir jau pradeda „tiksėt“. Praaušus atskrenda patelės ir tuomet prasideda tos jų vestuvės. Tai tęsiasi iki dešimtos valandos ryto, kartais ir iki vienuoliktos. Kol iš tuoktavietės nepasitraukia paskutinis patinėlis, reikia dar pasėdėti slėptuvėje kokią valandą, nevalia jų išbaidyti. Tik tada jau galima ramia sąžine išeiti.
Kurtiniai, jie daugiau mušeikos, gamtoj kitaip nebūtų natūralios atrankos. Kuo stipresnis patinukas, tuo bus stipresni jo palikuonys. Patelės ir žiūri – kuris iš jų yra stipriausias. Kai atskrenda daugiau patelių ir apie svarbiausią alfa patinuką pradeda sukinėtis, kitų patinėlių nervai neišlaiko, eina aiškintis, kuris stipresnis... Aišku, nedažnai ten jie susimuša, galbūt kitais požymiais jaučia – kuris jau čia iš jų stipresnis.

O kaip fotografuoti negalima? Ar yra laukinių paukščių fotografavimo taisyklės? Kaip nepakenkti gamtai?

Gamtos fotografai turi tokią nerašytą taisyklę. Jokiu būdu nefotografuoti prie lizdų. Lengviausia būtų paukštį nufotografuoti prie lizdo, bet tai yra paties paukščio trikdymas, jis tada nenori mesti lizdo, mažų vaikų. Todėl jei kas nors netyčia ar iš nežinojimo kur nors tokią nuotrauką įdeda, publikuoja, tai tas būna greitai sukritikuotas. Šiaip taisyklėse parašyta taip, kad paukščius fotografuoti galima jiems nepakenkiant. Tad jeigu jie atskrenda ar sakykim ir kurtiniai tuoktuvėse praeina pro mano slėptuvę per kokius penkis metrus, tai aš įsivaizduoju, kad netrukdau aš jiems tų vestuvių. Ir šiaip gamtoje reikia taip viską žinoti, suprasti, nes kitaip, jei nieko apie tuos paukščius nežinosi, tai jų net ir nepatysi,- sako gamtos fotografas Jonas Bilinskas.

Bilinskas_1
Bilinskas_2
Bilinskas_2
Bilinskas_3
Jono Bilinsko nuotr.

Šaltinis: Laidos “Mūsų gyvūnai” reportažas

Dalintis FacebookDalintis Google PlusDalintis su draugu

Parašyti komentarą

Jūs komentuojate kaip svečias.

Rašykite mums:

  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.
  • Šis el. pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlių. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Skambinkite:

  • +370 687 22265
1997-2017 Laidą "Mūsų gyvūnai" kuria UAB Media Volpe. Visos teisės saugomos.