Valdas ir Kiora. Trečias kartas nemelavo

Šiuo metu Lietuvos šunų prieglaudose galima surasti ne vieną Sibiro haskių veislės šunį ar tokios veislės mišrūną. Žmonės, įsigiję juos vien dėl grožio, vėliau pamato, kad tai veiklos ir judesio šunys.

Valdas seniai norėjo tokio šuns. Bet ilgą laiką neturėjo galimybių jo auginti, dirbo ir studijavo. Kai tik pradėjo dirbti iš namų, suprato, kad atėjo tinkamas laikas ir ėmė dairytis šuns. "Vieną dieną prieglaudoje pamačiau skelbimą, būtent su šita gražuole. Tada nuėjau jos aplankyti ir pažiūrėti. Nepraėjo nė poros dienų ir ji jau pas mane, – sako Valdas."

Pirmas kontaktas buvo labai nedrąsus. Ji nedrąsiai elgėsi su visais nepažįstamais žmonėmis. Bet, kai Valdas išėjo su ją pasivaikščioti, iš karto atkuto ir tapo draugiškesnė.

Kiorai yra maždaug dveji su puse metų. Šunį Valdas pavadino stalo žaidimo herojės vardu. Norėjo, kad šuo turėtų naują vardą, nesikartotų senieji. Į naująjį vardą kalytė iš karto noriai atsiliepė, tad ir tapo Kiora.

Prieš įsigydamas tokį šunį, Valdas daug domėjosi Sibiro haskių veislės ypatumais. Imdamas šunį iš prieglaudos jis jau žinojo, kad bėgioti ir vaikščioti reikės daug. Anksčiau Valdas mėgo ilgus pasivaikščiojamus, bet dabar su Kiora jie per dieną sukaria apie 15 kilometrų. Pirmos pora savaičių, prisipažįsta Valdas, buvo sunkios: skaudėjo kojas, maudė visą kūną. Vėliau naujasis šeimininkas priprato prie reguliarių treniruočių, ir dabar tokį atstumą įveikia be rūpesčių.

Kadangi kiekvieną dieną Kiora bėgioja ar vaikšto tris kartus per dieną po keturiasdešimt minučių, gavusi tokį fizinį krūvį namuose būna rami. "Namuose šuo daug miega, – sako Valdas. – Ji - kaip peraugęs katinukas: kartais glaustosi, labai mėgsta būti glostoma ir šukuojama."

Žaislai Kioros nedomina. Jei Valdas pasiima į lauką kamuoliuką, tai dažniausiai pačiam tenką jo ieškoti. Bet su kitais šunimis Kiora labai nori draugauti, jeigu jie draugiški. "Jei pyksta ant jos, ji vis tiek nori draugauti," – pasakoje Valdas.

Dresuoti Kiorą tik pradeda. Valdas išmokė ją sėdėti po komandos ir duoti leteną. Bet, kadangi mokė ją kąsnelių pagalba, dabar, kai Valdas sėdasi valgyti, Kiora sėda šalia bei kepšteli su letena per Valdo koją, kaulydama kąsnelio ir sau. Kitas žingsnis - išmokyti Kiorą komandos "Pas mane!" Tai būtina komanda tam, kad būtų galimą kalytę paleisti nuo pavadžio ar jei netyčia nutrūktų. Dabar Valdas ją vedžiojasi visur prisegtą pavadėliu. Tik aptvertoje teritorijoje paleidžia pabėgioti laisvai. Bet bijo, kad Kiora nesugalvotų peršokti tvoros, mat aptvaras, kuriame lankosi Valdas su Kiora, yra žemokas, o Sibiro haskui ar jo mišrūnui tokios tvoros - ne kliūtis.

Norintiems įsigyti keturkoji draugą iš prieglaudos Valdas pataria gerai tai apsvarstyti, kad nereikėtų vėliau gailėtis ir to šuns atiduoti atgal. Šuniui šeimininkų kaita - tai didelė trauma. Turi būti aiškus sprendimas, turite turėti galimybes auginti ir prižiūrėti šunį.

Kiora Valdas džiaugiasi ir nesigaili pasiėmęs iš prieglaudos. Pirmi šeimininkai išvažiavo į užsienį, kiti turėjo su kalyte elgesio problemų, o Valdas surado savo svajonių šunį ir tikisi, kad Jis Kiorai bus paskutinis ir mylimiausias šeimininkas.

Taigi, prieš įsigydami gyvūną iš veisėjų ar prieglaudoje ne tik apsvarstykite savo galimybes ir norus, bet ir konkretaus šuns poreikius – tarkim, ar jūs pasiryžę su juo, tarkim, daug lakstyti, sportuoti, ilgai vedžioti - tada džiaugsitės vienas kito draugija dar labiau ir ilgiau.