Kaip išgelbėti paukščius

Taip laukti pirmieji pavasario pranašai – paukščiai po truputį grįžta į Lietuvą. Deja, migruojant dalis jų žūsta. Mokslininkai paskaičiavo, kad vien Europoje kiekvieną dieną netenkame apie 24 000 įvairiausių paukščių. Pagrindinės priežastys yra trys: cheminė tarša, žmonių įrenginiai bei pastatai ir... katės.

Statistika teigia, kad daugiausia paukščių pagauna katinai. Nesvarbu, ar tai laukinis kieme gyvenantis katinas ar prijaukintas naminis, tik išeinantis į kiemą pasivaikščioti. Katinų prigimtinis grobuoniškas instinktas toks stiprus, kad, nesvarbu, alkanas jis ar sotus, vis vien puola kiekvieną pasiekiamą paukštį. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vadovo Liutauro Raudonikio, Lietuvos specialistai, naudodamiesi Kanados kolegų metodikos skaičiuokle, nustatė, kad per metus mūsų šalyje nuo katinų žūsta iki milijono paukščių. Žinoma, daugiausia tai smulkieji, kaip žvirbliai, zylės, nykštukai.

Kita žūčių priežastis – žmogaus civilizacijos sukurti spąstai. Cheminė tarša – tai ir žemdirbių laukuose barstomos trąšos, ir vandens užteršti telkiniai, ir įvairios kenkėjus naikinančios priemonės, kurias paukščiai sulesa. Taip pat mūsų plunksnuotieji atsitrenkia į važiuojančius automobilius, užkliūna už elektros perdavimo linijų, juos praskrendančius įtraukia šalia esančios vėjo jėgainės. O dažniausiai atsitrenkia į langų stiklus, blizgius pastatų fasadus, ypač tuos, kuriuose atsispindi netoli augantys medžiai.

,,Ypač pavojingi tonuoti stiklai naujuose statiniuose, – atkreipia dėmesį ornitologas L. Raudonikis. - Paukščiai mato augalo atšvaitą stikluose ir, įsivaizduodami tęstinumą, skrenda link ,,matomo“ medžio. Vilniuje buvo toks atvejis, kai visas būrelis sniegenų po vieną - viena paskui kitą - trenkėsi į stiklą ir žuvo.“

Dažnai žmonės įsirengia lesyklėles prie namų lango – juk smagu stebėti atskrendančius paukščius. Tačiau jos neturėtų būti kabinamos ant šalia namo augančių medžių, nes jų atspindžiai languose gali klaidinti. Lesyklėles verčiau tvirtinti ant kitų statinių, pavyzdžiui, stovo, tvoros ar prie sienos. Ornitologas L. Raudonikis rekomenduoja gyventojams nesodinti prie pat namo langų medžių. Jei jau auga, sakykim, kokie nevertingi krūmai, verčiau juos išrauti, nes ant jų nutūpę paukšteliai lygiai taip pat matydami tęstinumą lange, gali skristi ir nukentėti.

Ornitologai jau seniai pastebėjo, kad apsaugoti mūsų skrajūnus galima vizualizuojant stiklus. Kad paukštis iš tolo matytų kliūtį, ant langų galima klijuoti lipdukus, kabinti mozaikas, piešti (pav., žiemą – snaiges, pūgas, kalėdinius atributus). Svarbu, kad lango stiklas būtų neperšviečiamas. Juokaujama, kad gelbėtų ir nevalyti langai. Taip pat labai padeda užtrauktos užuolaidos, todėl išvykstant iš namų, patariama tai padaryti.

,,Išklijuoti langus galima nebūtinai paukščių atvaizdais, – sako pašnekovas. - Puikiai padeda ir boružės, ir ramunėlės. Gali būti ir juosta arba tai, kas gražu šeimininkams. Svarbu žinoti, jei langas didesnis, turi būti keli lipdukai – kas 40-50 cm., kad paukščiai matytų, jog pakeliui yra kliūtis.“

Ar gyvenamo namo arba buto langų stiklai gali būti paukščių skraidymo trajektorijoje, įvertinti galima atsižvelgiant ne tik į pastato langų dydį, bet ir namo aukštą, kuriame gyvenate. Pavyzdžiui, vietiniai, pas mus žiemojantys smulkūs paukščiai, skraido žemiau, todėl didesnė rizika, kad atsitrenks į namo pirmųjų aukštų langų stiklus, ypač, jei šalia yra minėtų medžių ir krūmų. O štai į dangoraižius dažniausiai atsitrenkia migruojantys paukščiai. Tai įvyksta, paprastai, naktimis, nes būtent tamsiuoju paros metu jie skenda. Pasak specialisto, keistas reiškinys, kuriam mokslininkai dar neturi galutinio paaiškinimo, – skrendančius paukščius labai traukia šviesos – apšviesti daugiabučiai, ofisų statiniai, šiltnamiai ir pan. Todėl dažnai pasitaiko, kai naktį paukščiai, skrisdami pro dangoraižius, pakeičia savo skrydžio trajektoriją ir ima skristi žemiau – arčiau šviesos. Šių statinių apšvietimas būna įvairius – dalis langų šviečia, dalyje – tamsa. Paukščiai būtent ir skrenda per ,,tamsiąja pusę“, t.y., neapšviestus langus ir, žinoma, atsitrenkę į jų stiklus žūsta.

Lietuvoje išsamesni tyrimai, leidžiantys vertinti žūčių mastą, nėra atlikti. Tik Klaipėdos apskrity surinkti duomenys parodė, jog masiškiausiai žūsta smulkūs žvirbliniai paukščiai – įvairių rūšių zylės ir nykštukai, kuriuos dažniausiai įtraukia vėjo jėgainės. Mažieji nykštukai yra masiškiausi migrantai, todėl žūčių poveikis jų populiacijai nėra labai reikšmingas. Tačiau ne apie visus paukščius galima tą patį pasakyti. Kai kurių žūtys populiacijai gali būti labai ženklios:

,,Turime lenkų duomenis, kai į vieną Varšuvos dangoraižį atsitrenkė migruojančios putpelės, - pasakoja L. Raudonikis. - Jų buvo rasta net 56. Putpelės yra įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą, kaip nykstanti rūšis. Todėl, jei žūsta 100 ar daugiau tokių paukščių, tai labai ženklu populiacijai.“

Lietuvoje ornitologai, siekdami apsaugoti paukščius, visas skrajūnų kelyje esančias kliūtis stengiasi vizualizuoti – ant elektros perdavimo laidų kabina specialius pakabukus - besisukančias ir mirgančias ,,šakutes“ bei ,,lėkštutes“, ant vėjų jėgainių įrengia žaliai šviečiančias lemputes. Taip pat rekomenduoja statant namus, langus rinktis su specialiu stiklu (tiesa, šis brangesnis, tačiau labai populiarus ekonomiškai išsivysčiusiose valstybėse). Gyventojų prašoma ant savo namų ar darboviečių stiklų nepamiršti užklijuoti lipdukus, kurių pavyzdžių nuorodas galima susirasti štai čia.