Čekoslovakų vilkšuniai – šunys kurių pojūčiai išsivystę geriau

Kai kurie šunų mylėtojai vokiečių aviganius vadina vilkšuniais. Tikrieji vilkšuniai išveisti tuometinėje Čekoslovakijos Socialistinėje Respublikoje, kuri gyvavo nuo 1918 m. iki 1992 m. (dabar – Čekijos ir Slovakijos valstybės). Tai kariniams tikslams dirbtinai išveista šunų veislė. Šiuo kariniu projektu buvo siekiama specialiosioms pajėgoms sukurti super šunį: ištvermingą, greitą ir gudrų, lyg vilkas, ir klusnų, kaip vokiečių aviganis. Tai – čekoslovakų vilkšuniai.

1955 m. Čekoslovakijos Socialistinėje Respublikoje pradėtas vykdyti biologinis eksperimentas, veisiant darbinius vokiečių aviganius su Karpatų vilkais. Projektas dalinai pasiteisino, kadangi šunys buvo greitesni, judresni, pasižymėjo geresne uosle, geresne rega, geresniu reagavimu į aplinką. Viena problemų, kaip pastebi veisėjai, tokie šunys ne itin linkę dirbti vos paliepus. Kartu su teigiamomis vilko savybėmis, tokie šunys iš vilkų paveldėjo ir nepriklausomą būdą.

Pirmieji šunys buvo vertinami specialiais testais: reakcija į žmogų, reakcija į aplinką, paieška. Atranka buvo labai griežtai. Tolimesniam veisimui bei darbui būdavo pasirenkami tik šunys, praėję testus. Kiti buvo naikinami.

Po dešimtmečio veisėjų darbo pagrindas naujai veislei buvo paruoštas. 1982 m. Ceskoslovenský Vlciak veislė gimtojoje šalyje oficialiai pripažinta nacionaline. Tarptautinė kinologų federacija tokius šunis pripažino ir patvirtino jų standartą 1989-siais. Veisėjai teigia, kad vilko tokiuose šunyse yra apie 30 proc. Tai apskaičiuojama pagal tam tikrą formulę. Viso veislėje yra 4 vilkai, daugiau vilkų negali būti, nes veislės knyga yra uždara..

Pirmas šios veislės atstovas į Lietuvą atvažiavo 2002 m. Pirmoji čekoslovakų vilkšunių vada gimė veislyne „Girios dvasia“, 2006 m. Nuo to laiko iki dabar Lietuvoje gyvena tik apie 40 tokių šunų. Mat didžioji dalis iškeliauja pas veislės gerbėjus į kitas šalis.

Čekoslovakų vilkšuniai – aukštesni, nei vidutinio ūgio šunys: kalytės – nuo 60 cm, o patinai – nuo 70 cm aukščio ties ketera. Viršutinė riba nėra nustatyta. Šios veislės keturkojų išvaizda primena vilką: ilgos kojos, šviesios akys, pilkas kailis. Kailio spalva gali būti nuo šviesiai pilkos iki tamsiai pilkos, būna ir rudos spalvos. Trumpa uodega, labai lengvas judesys, skvarbus žvilgsnis.

Aktyvūs, labai ištvermingi, supratingi ir itin greitos reakcijos šunys taip pat yra labai drąsūs. Jiems būtina fizinė ir psichinė veikla, kad jaustųsi gerai. Tokiems šunims reikia ilgų pasivaikščiojimų su įvairiomis užduotimis, komandomis ir žaidimais. Tokius šunis auklėti ir mokyti komandų būtina nuo mažens. Pasak tokius šunis auginančios Daivos, jiems nėra neįveikiamos kliūties ar užduoties: jei čekoslovakų vilkšunis nusprendė, kad įveiks kliūtį, tai ir įveiks. Šie šunys daug greičiau suvokia, kaip pasiekti tikslo, o tikslas nebūtinai sugalvotas šeimininko. Toks šuns elgesys žavi veislės žinovus ir mylėtojus, bet kitiems tai gali sukelti didelių problemų. Jeigu nesuteiksite čekoslovakų vilkšuniui veiklos, jis jos susiras pats.

Čekoslovakų vilkšuniai sukuria labai stiprius socialinius santykius, ne tik su jų savininku, bet ir su visa šeima. Jie gali lengvai išmokti sugyventi su kitais naminiais gyvūnais, priklausančiais šeimai. Tačiau sunkumai gali atsirasti susidūrus su svetimais gyvūnais. Specialistai pataria pažaboti tokių šunų aistrą medžioklei, kol jie dar šuniukai, siekiant išvengti agresyvaus elgesio su smulkesniais gyvūnais ateityje.

Čekoslovakų vilkšunius būtina socializuoti nuo mažens. Veisėjai tvirtina, kad kalytės dažniausiai lengviau kontroliuojamos, nei patinai.

Dėl ypatingų sugebėjimų tokie šunys sėkmingai naudojami Italijos paieškos ir gelbėjimo tarnyboje, tačiau auginti ir prižiūrėti tokį šunį, kaip jau turbūt supratote, reikia daugiau pastangų, nei auginant įprastą keturkojį. Dresuoti juos tenka nuolat. Pasak tokius šunis auginančios Daivos, nuosekliai dirbant tokie šunys gali puikiai išlaikyti dresūros testus.

Čekoslovakų vilkšuniai yra labai sveika veislė. Kadangi jie retai serga, dažniausiai į veterinarus tenka kreiptis dėl traumų. Norint veisti tokius šunis, privaloma atlikti kai kuriuos sveikatos tyrimus: klubo ir alkūnės displazijos testus; rekomenduojama patikrinti akis, taip pat atliekami degeneratyvinės mielopatijos, ir dwarf, arba „neūžaugos“ testai.

Čekoslovakų vilkšuniai dėl tankaus ir gerai prigludusio kailio lengvai ištveria įvairias oro sąlygas.

Tokių šunų pirmoji veisėja Lietuvoje, auginanti čekoslovakų vilkšunius apie 15 metų, rekomenduoja juos rinktis tik stipraus charakterio žmonėms, aktyviems, kantriems, užsispyrusiems ir... „mėgstantiems medituoti“. Nes medituoti teks. Toks šuniukas per vieną akimirką gali pakeisti jūsų namų interjerą. Šuniui bręstant tokie polinkiai nedingsta.