Šiaurinis baltaveidis apuokas

Baltaveidis Afrikos apuokėlis – Otus leucotis arba Ptilopsis leucotis - būna dviejų porūšių – Šiaurės ir Pietų Afrikos. Tokie apuokai dažniausiai visiems patinka dėl plunksnų, veidelių ir dailių ausyčių.

Afrikos Šiauriniai baltaveidžiai apuokai – aktyvūs naktį. Dieną jie tupi prie medžių kamienų, lapų tankmėje, tankiuose krūmuose ir panašiose slėptuvėse. Maskuojasi tokie apuokai gan meistriškai – prie kūno priglaudžia plunksnas, o iš akių telieka maži horizontalūs plyšeliai. Temstant paukščiai pasikeičia – padidėja jų apimtis, atsiveria didelės ir oranžinės akys. Baltveidės Šiaurės Afrikos pelėdos įdomios savo neįprastomis plunksnomis. Šilumamėgių pelėdų – Afrikos, Pietų Amerikos, Azijos – plunksnos gan skurdžios.

Gamtoje tokie baltaveidžiai apuokai minta bestuburiais, pavyzdžiui, drugiais, svirpliais, skorpionais, taip pat sumedžioja ir smulkių roplių, paukščių bei žinduolių, ypač – graužikų. Laikomi nelaisvėje tokie plėšrūs paukščiai dažniausiai šeriami vienadieniais viščiukais ir pelėmis. "Vasarą ir žiemą pelėdų mityba skiriasi, - sako pelėdų ir apuokų augintojas Slavomiras. - Jeigu vasarą plunksnuotoji suėda vieną viščiuką per parą, tai žiemą „sušveičia“ tris-keturis."

Šiauriniai baltaveidžiai apuokai, kuriuos Slavomiras laiko Lietuvoje, jau yra žiemoję lauko voljere, tiesa, žiema buvo ne itin šalta. Svarbiausia vojerą tinkamai apdengti, kad viduje nebūtų skersvėjų, mat tokiems paukščiams kiaurai košiantys vėjai - labai pavojingi.