Ponas Vaivorykštinis krabas iš muilinės

Vaivorykštiniai krabai naminių gyvūnų verslo žodyne kartais dar vadinami “muilinių krabais”, mat dėl savo agresyvaus būdo suaugę gyvūnai į parduotuves neretai transportuojami muilinių dėžutėse, vengiant, kad vienas kito nenudobtų.

Vaivorykštiniai krabai kilę iš Vakarų Afrikos pakrančių regionų, tačiau gamtoje sutinkami ir kitose vietovėse. Lietuvoje šie gyvūnai dažniausiai sutinkami... stikliniuose akvaterariumuose.

Tokių gyvūnų mitybos racioną sudaro vaisiai, augalai ir dvėseliena, o dar vaivorykštiniai krabai garsėja, kaip kanibalai, tai reiškia, kad nugalabys kartu gyvenančius mažesnius krabus, mažesnius roplius, varliagyvius, neatsisakys paskanauti moliuskų, žuvies ir vabzdžių. Kai kurie augintojai, mėginę laikyti tokius krabus su didesnėmis žuvimis, pastebėjo, kad krabai žnyplėmis žuvis jei ne nudobia, tai apibraižo ir sužaloja.

Kadras iš laidos "Mūsų gyvūnai"

Valgyti jiems galima duoti kartą per dieną. Labai mėgsta šaldytas krevetes, obuolius. Zoo parduotuvėse galima rasti ir specialaus, krabams skirto, sauso pašaro. Tik jokiu būdu nereikia persistengti ir pridėti jo per daug, nes gali pradėti rūgti vanduo. Iš ryto galima duoti vieną krevetę, o vakare – porą gramų sauso pašaro. Patariama vengti vario turinčių produktų. Tai gali būti pražūtinga. Vaivorykštiniai krabai - visaėdžiai, tad jiems tinka tiek augalinis, tiek ir gyvulinis maistas.

Vaivorykštiniai krabai vikrūs ir gana baikštūs. Kartais būna drąsesni ir ateina ant šeimkininko rankų. Tiesa, tai rizikinga - žmogui toks krabas gali žnybti iki kraujo, todėl vaikams tokių gyvūnų imti į rankas nepatariama.

Laikant vaivorykštinį krabą namuose, jam reikia įrengti akvaterariumą. Sausuma, į kurią krabas galėtų išlipti – būtina. Jiems tinka žvyras, kurį jie mėgsta kasti. Įdėję šakų galėsite stebėti, kaip krabas jomis ropščiasi į sausumą. Akvaterariumą būtina dengti, mat vaivorykštiniai krabai – puikūs alpinistai. Naktį jie mėgsta “susitvarkyti” savaip. Iš vakaro palikę vienokį akvariumą, ryte rasite perstumtus akmenis ir kitą akvaterariumo dekorą.

Akvariumo dydis nulemia gyvūno augimo dydį ir elgseną. Vanduo turi būti šiltas (apie 24-26 laipsnius Celsijaus), tuomet pastebėsite, kad krabas - aktyvesnis. Jei vanduo šaltas, krabo veikla sulėtėja. Vanduo krabui būtinas ir sėkmingam nėrimuisi. Slėptuvę tokiam krabui galite įrengti taip, kad per akvaterariumo stiklą galėtumėte stebėti savo egzotinį augintinį. Specialus apšvietimas krabams būtinas tam, kad galėtų pasisavinti kalcį. Vandens filtro ir šildytuvo elektros laidus patariama paslėpti kietuose vamzdeliuose, mat krabai garsėja puikiomis žnyplėmis ir paprastus elektros laidus karpo ne blogiau, kaip elektrikai.

Kai krabas tampa per didelis savo kiautui, tuomet jis gali nieko neėsti kelias dienas ar visą savaitę. Maždaug po savaitės bado dietos pradeda nertis. Išsineria su visom kojom ir žnyplėm. Savo kiautą krabas palieka apytiksliai per 20 minučių. Daro tai dažniausiai kartą per metus.

Po tokio „šarvų pakeitimo“ dar dvi savaites krabas jaučiasi labai minkštas ir lengvai pažeidžiamas. Tuomet jis dar labiau slepiasi ir vengia draugijos. Savo rausvas išnaras krabas mėgsta suėsti – jose yra svarbių mineralinių medžiagų. Be šarvų toks gyvūnas labai pažeidžiamas, tad išsinėręs linkęs tūnoti pasislėpęs.

Gamtoje vaivorykštiniai krabai gali užaugti iki dvidešimties centimetrų skersmens. Tačiau laikomi nelaisvėje krabai dažniausiai tokio dydžio nepasiekia. Daugelį augintojų sužavi gražios vaivorykštinio krabo spalvos – melsva, violetinė, raudonos kojos, balkšvos žnyplės. Išsinėręs krabas būna kiek kitokios, sodriai mėlynos spalvos.