Aliaskos malamutai. Rinkitės pasidomėję ir atsakingai

Aliaskos malamutus būtina rinktis ypač atsakingai. Mat jie skiriasi nuo daugelio įprastų, populiarių šunų. Netrukus suprasite, kuo.

„ 3 m. rinkausi veislę, vaikščiojau į parodas, ir ieškojau šuns, kuris būtų didelis, masyvus, stiprus, bet tuo pačiu metu man buvo reikalingas aktyvus šuo, galvojau apie haskį, bet pasidomėjus charakterio bruožais įsimylėjau malamutus“, - pasakoja Aliaskos malamuto Stigo šeimininkė Lina Kreivėnaitė.

Ji sportininkė, tad toks šuo – puikiausias kompanjonas aktyviam laisvalaikiui.

Vieni vertina Aliaskos malamutų nepriklausomą charakterį, kiti – darbines savybes. Devynerius metus tokius šunis auginanti Lina Šiukštaitė tvirtina, kad jos numylėtinės Vendi ir Mahala geba greitai priimti sprendimus pačios, ir nėra tik komandas vykdantys robotai.

Vilniečiai Rasa ir Juozas Blinstrubiai labiausiai mėgsta leisti laisvalaikį važinėdami dviračiais, o žiemą – šliuoždami slidėmis.

Čia Aliaskos malamutai – praktiškai nepakeičiami - tvirtina Ozio ir Pilkio šeimininkai.

„Rogės ar dviračiai turi stabdžius, kuriais gali pasinaudoti, o kai šliuoži slidėmis, tempiamas šuns, kartais tenka ir į pusnį įkirsti – tai alternatyvi stabdymo priemonė“, - įspūdžiais dalinasi Rasa ir Juozas.

Malamutai garsėja tuo, kad yra tvirto charakterio šunys. Su jais gan sudėtinga sutarti leistino elgesio ribas – tokie keturkojai nuolat tikrins, ar čia jūs vadovaujate. Jeigu esate minkštesnio charakterio, geriau rinktis kitos veislės šunį. Be to, klusnumo komandų Aliaskos malamutus išmokyti įmanoma, bet tam reikės skirti labai daug laiko. Daug daugiau, nei, tarkim, dresuojant vokiečių ar belgų aviganį, labradoro retriverį. Šeimininkai juokauja, kad per tą patį laiką, kol jie išmokina kelių komandų savo malamutus, kiti, tarnybinių veislių šunis jau gali išmokyti ieškoti narkotinių medžiagų.

Tai, kad Aliaskos malamutai mėgsta savarankiškai priimti sprendimus tikriausiai išgelbėjo ne vieną gyvybę – mat traukiant kinkinius, nepaisant vadeliotojo komandų, tokie keturkojai, pajutę, tarkim, skylantį ledą, ar kitą pavojų, patys pakeisdavo kinkinio maršrutą.

Kilę tokie šunys iš Aliaskos, Mahlemuit genties, kurios garbei ir pavadinti. Tai didžiausia iš Arkties kinkinių šunų veislių.

Drauge su šeimininkais malamutai keliaudavo Beringo sąsiauriu tarp Aliaskos ir Sibiro. Ištvermė tempiant roges – ypatingai vertinama šios veislės šunų savybė. Kelis tūkstančius metų malamutai padėdavo žmonėms. Kadangi nuolat turėjo gyventi ten, kur būdavo ir mažų vaikų, veisiami buvo tik draugiški žmonėms šunys. Kadangi jie padėdavo medžioti, gyvūnams Aliaskos malamutai ne tokie pakantūs.

Sugraužti batai, nuplėštos grindjuostės ar tapetai, sudraskyta nauja suknelė, pirkta vakarėliui; nuo stalo pagrobta ką tik iškepta višta – savo augintinių išdaigas Aliaskos malamutų augintojai galėtų vardinti valandų valandas. Nors dažniausiai šunybes krečia jaunesni šunys, vis dėlto ir suaugę linkę į destrukcinę, griaunančią veiklą. Ypač, jeigu gauna mažai fizinio krūvio. O suaugusiam šuniui jo reikia išties nemažai.

Buvusi biatlonininkė L. Kreivytė su Stigu ypač džiaugiasi žiema – abiems tai laukiamas laikotarpis, kada galima sportuoti visu pajėgumu. Šeimininkė dievina slides, o Stigas – ypač mėgsta tempti šeimininkę.

Šunų kinkiniai – tai, kam Arūnas Mark atiduoda daugybę savo laisvo laiko: su savo šuniminis Taiga ir Juki treniruojasi kiekvieną dieną. Skiriasi tik treniruočių pobūdis – vieną dieną šunys palengva prasibėga 10-20 km, kitą dieną – 3-5 km greičiau, ir pan. Arūnas su savo keturkojais lauke kasdien praleidžia apie 4-5 val. Vaikino svajonė – surinkti 6-8 šunų kinkinį, dalyvauti varžybose užsienyje.

Jeigu galvojate, kad vos nusipirkę Aliaskos malamutą įkinkysite jį į roges, ir jis uoliai vežios jus, jūsų ar pažįstamų vaikus – galite labai apsirikti. To reikia mokyti. Be to, ne visi Aliaskos malamutai noriai tempia. Kitiems daug smagiau lakstyti ar tiesiog bendrauti su šeimininkais. Be to, kinkyti galima tik gerokai paaugusius šunis, kitaip šuniuką galite suluošinti.

Tie malamutai, kurie pratinami tempti dviratį, slides ar roges – tai daro labai stipriai, ir nulaikyti tokį galiūną gali pavykti ne visada. Tam reikia nemažos fizinės jėgos. Todėl vedžioti pasivaikščioti šios veislės šunį turi suaugęs žmogus.

Puošnus Aliaskos malamutų kailis tokių šunų gimtinėje daugelį amžių saugo juos nuo atšiaurių oro sąlygų. Išsitepus lauke purvu, šis nudžiūves nubyra, ir malamuto kailis vėl spindi. Šiandien, kai tokie šunys gyvena ne tik lauke, bet ir namuose, butuose, kailis gali tapti nemenka problema šeimininkams – jis tankus, ir jo daug. Tai ypač pasijaučia sezoninio šėrimosi, t. y. kailio keitimo metu – pavasarį ir rudenį. Tokius šunis auginantiems žmonėms tenka šuniukus ne tik dažniau pašukuoti, bet ir gerokai paplušėti siurbliu.

Taigi, pamatę „mielus pūkuotus meškučius“, dabar jau žinosite, kad tai šunys – labai aktyvų laisvalaikį mėgstantiems žmonėms, kurie turi būti tvirti ne tik fiziškai, bet ir savo vidumi – Aliaskos malamutas tai būtinai išbandys. Ir geriau jau būti tam pasiruošus. Tada toks šuo džiaugsis galėdamas nuo pavasario iki rudens drauge lėkti šalia dviračio, žiemą – tempti slides ar roges su šeimininku, kuriuo ne tik pasitiki, bet ir gerbia, ir kuriam jis taps jei ir ne pačiu klusniausiu, bet pačiu šauniausiu augintiniu.